Senelis papasakojo anūkams apie savo jaunystės Kūčias. Tėtis ir mama kartu su vaikais paruošė tradicinį Kūčių stalą, visi kartu giedojo religines giesmes. Seneliui klajojant savo prisiminimuose, pasirodė Marija ir Juozapas, ieškantys nakvynės, piemenėliai ganė bandą, o angelai paskelbė gerąją naujieną. Ją išgirdę mažojo Jėzaus pasveikinti atvyko trys karaliai.
Vaikai, padėdami mamai ruošti stalą, apie Kūčių tradicijas klausinėjo salėje esančių tėvų, mokytojų ir klebono Mareko Gladki. Klausė apie pasninko ir dalinimosi kalėdaičiais tradicijas, domėjosi, ką reiškia šienas ir žvakė ant Kūčių stalo.
Tėvas išaiškino vaikams, kad šventą vakarą niekas negali likti vienišas, alkani negali būti net paukšteliai. Todėl rodydamas vaikams pavyzdį atnešė rugių pėdą ir pamaitino žvirbliukus. Priešmokyklinės grupės „žvirbliukai“ kartu su auklėtoja Renata godžiai „lesė“ grūdus ir dėkojo Jėzui už maistą.
Kai stalas buvo padengtas, šeimos tėvas pakvietė bendros Kūčių vakarienės visus susirinkusius. Prieš vakarienę tradiciškai buvo skaitoma Evangelija ir meldžiamasi. Visa mokyklos bendruomenė dalinosi kalėdaičiais, dėkojo vieni kitiems už gerus darbus ir linkėjo laimingų ateinančių metų. Įsivyravo tikra Kūčių nuotaika, pripildyta nuoširdžių linkėjimų ir apsikabinimų, nuskaidrinta nuoširdumo ašarų.
Tokį vakarą sunku įsivaizduoti be Kalėdų Senelio. Ilgai vaikų lauktas jis pasirodė su didžiuliu dovanų maišu, apdovanojo ir mažuosius, ir vyresniųjų klasių mokinius.
Ši nuoširdi šventė priminė visiems – dideliems ir mažiems – artėjančios šventės tradicijas ir atskleidė Kristaus gimimo paslaptį. Be to, visa mokyklos bendruomenė, kaip didelė šeima, susirinko prie bendro stalo, apmąstė praėjusių metų džiaugsmus ir rūpesčius, išsakė ateinančių metų lūkesčius, apdovanojo vieni kitus nuoširdžiais padėkos žodžiais.
Pradinių klasių mokytoja metodininkė Lilija Naruševič
Lietuvių kalbos vyresn. mokytoja Daiva Martyncevienė
