Trečią kartą prie bendro stalo susėdę lietuvių ir lenkų ekspertai svarstė naująjį švietimo įstatymą, kuriuo ypač nepatenkinta lenkų tautinė mažuma. Per ankstesnius susitikimus pavyko sutarti dėl lengvatų egzaminuose tautinių mažumų mokyklose Lietuvoje. Tačiau vakar ekspertai taip ir nepabaigė derinti pozicijų dėl skirtingų lietuvių kalbos egzamino temų mokykloms lietuvių dėstomąja kalba ir lenkų dėstomąja kalba. Taip pat nesutarta dėl rašinio apimties, literatūros šaltinių, kuriais privaloma remtis.
„Lenkų tautinė mažuma norėtų, kad būtų rašomos skirtingos temos, kad būtų remiamasi skirtingais autoriais ir kad būtų mažesnė rašinio apimtis lenkų mokiniams“, – nesutarimus vardijo Švietimo ir mokslo viceministras Vaidas Bacys.
Lietuvos pusė su šia pozicija ne visiškai sutinka ir yra linkusi toliau diskutuoti ir pateikti savo argumentus
Šiemet tautinių mažumų mokyklos Lietuvoje gaus dvidešimt vienu procentu didesnius mokinių krepšelius, yra papildomai aprūpintos vadovėliais, klasėse sumažintas minimalus mokinių skaičius. Lietuvoje gyvenačius lenkų mokinius remia ir Lenkijos valdžia. Ji šį mėnesį pirmokams lankantiems tik lenkiškas mokyklas skyrė po tūkstantį zlotų. Tokį žingsnį sukritikavo Lietuvos valdžios atstovai.
Lenkijos lietuviai skundžiasi, kad jiems trūksta vadovėlių lietuvių kalba, taip pat finansavimas lietuviškoms mokykloms esą nepakankamas.
„Yra sutarta, kad Lenkija parengs naujas finansavimo taisykles tautinių mažumų mokykloms Lenkijoje“, – sdakė V. Bacys.
Pasak švietimo ir mokslo viceministro, kiekviename susitikime lieka vis mažiau emocijų ir diskutuojama racionaliau. Lenkija planuojamus pakeitimus pristatys šį mėnesį konferencijoje Punske ir supažindins Lietuvą. į kitą susitikimą lapkritį, AugustavE bus kviečiami ir moksleivių tėvų atstovai, kurie išsakys savo poziciją dėl vaikų švietimo tiek Lenkijoje, tiek Lietuvoje.

Monika Petrulienė, Giedrė Armalytė
LTV „Šiandien“
www.lvcom.lt