„Formuojant 2014 m. biudžeto projektą, pirmąkart po kelių metų pagaliau pasiekta, kad lėšos, atsilaisvinusios dėl mokinių skaičiaus mažėjimo būtų paliktos švietime ir skiriamos ugdymui. Jau šiais metais atsilaisvinę mokinio krepšelio pinigai lieka švietimo sistemoje“, - sako švietimo ir mokslo ministras.
Kitais metais tai sudarytų per 60 mln. Lt, trečdalį šių lėšų numatoma skirti mažų kaimo pagrindinių mokyklų finansavimui pagerinti. Sudarytos sąlygos išsaugoti kaimo mokyklas ir kaimo vidurinėms mokykloms tapti gimnazijomis: nuo šių metų leidžiama jungti nebūtinai gretimas pagrindinės mokyklos klases, formuoti mažiau 11-12 klasių, klasėse gali būti mažesnis skaičius mokinių. Šiuos ir kitus palengvinimus numatančios naujos mokyklų tinklo kūrimo taisyklės leidžia kaimuose išsaugoti per 150 mokyklų.
Nuo sausio 1 d. pirmą kartą po kelerių metų pertraukos didinamas ir mokinio krepšelis. Kitais metais jis sudarys 3 348 Lt (šiemet - 3 310 Lt). Pirmą kartą daugiakalbėje aplinkoje veikiančios mokyklos lietuvių mokomąja kalba gaus tokio pat dydžio krepšelį, kaip ir tautinių mažumų mokyklos - t.y., penktadaliu didesnį.
D. Pavalkis pabrėžia, kad švietimo finansavimo didinimas yra numatytas ir Valstybinėje švietimo 2013-2022 metų strategijoje, kurią Vyriausybė pateikė svarstyti Seimui ir kurioje brėžiami ambicingi švietimo tikslai.
Tarp strategijos siekinių – beveik dvigubai didesnis save įdarbinančių žmonių skaičius, geresni Lietuvos mokinių rezultatai tarptautiniuose mokymosi pasiekimų tyrimuose, taip pat uždavinys, kad iki 2022 m. bent viena šalies aukštoji mokykla patektų į Akademinio pasaulio universitetų reitingo 500 - ką, kad į Lietuvos universitetus atvyktų studijuoti kuo daugiau užsienio studentų.
Ministras pabrėžia įvykusius pokyčius rengiant specialistus. „Šiemet pakoregavome pernelyg liberalią studijų krepšelių skyrimo tvarką, suformuluodami aiškų valstybės užsakymą, kokių specialistų reikia: inžinierių, technologijų, agronomų, policininkų, slaugytojų. Valstybės finansavimas buvo užtikrintas toms sritims, kurios labai reikalingos šalies ūkiui, o darbo rinka laukia šių specialistų“, - sako D. Pavalkis.
Numatytos artimiausių metų gairės ir mokslo srityje: ministras patvirtino Valstybinės studijų ir MTEP (Mokslo, technologijų ir eksperimentinės plėtros) programos 2013-2015 metų veiksmų planą. Siekiama aktyvaus proveržio mokslo ir inovacijų srityje ir aktyvios dabar Lietuvoje kuriamų slėnių plėtros: kuriama moderni infrastruktūra, rengiami aukštos kvalifikacijos specialistai ir tyrėjai, sudaromos geros sąlygos mokslo ir verslo bendradarbiavimui bei inovacijų diegimui šalies ūkyje. Pastaraisiais mėnesiais pradėtos trijų mokslo ir verslo centrų statybos „Saulėtekio“ ir „Santaros“ slėniuose.
Apibendrindamas metų darbus, švietimo ir mokslo ministras sako, kad didelis dėmesys antrąjį metų pusmetį buvo skiriamas sklandžiam Lietuvos pirmininkavimui ES Tarybai. Švietimo ir mokslo ministerija yra antroji po Užsienio reikalų ministerijos pagal oficialių Pirmininkavimo ES Tarybai renginių, organizuotų Lietuvoje, skaičių.
Pirmininkaujant Lietuvai Europos mokslo ministrai patvirtino dvi svarbias Europos Sąjungos 2014-2020 m. programas – „Horizontas 2020” moksliniams tyrimams ir inovacijoms ir „Erasmus+” švietimui, mokymui, jaunimui ir sportui.
