Konferencija buvo skirta 1863 m. sukilimo 150-osioms metinėms ir Palaimintojo Jono Pauliaus II apaštališkosios kelionės į Lietuvą 20-mečiui. Be minėtos gimnazijos, kuri inicijavo susitikimą ir priėmė jo dalyvius, į šį simpoziumą atvyko mokinių iš lietuviškų sostinės gimnazijų – Simono Daukanto, Mykolo Biržiškos, Žemynos, Žirmūnų ir Varšuvos bendrojo lavinimo licėjų – Tadeušo Reitano (Tadeusz Reytan) ir Aeksandro Kaminskio (Aleksander Kamiński).

Pritarti susivienijimui
Vilniaus Jono Pauliaus II gimnazija jau ne vienus metus bendradarbiauja su lietuviškomis gimnazijomis. Vykdant šį bendradarbiavimą, 10 istorijos mokytojų Lenkijos istorijos instituto kvietimu buvo išvykę į Varšuvą, į susitikimą, kurio tikslas – priartinti Lenkijos istoriją ne tik lenkiškų, bet ir lietuviškų mokyklų mokiniams. Pedagogai iš Lietuvos dalyvavo Varšuvos licėjuose organizuojamose konferencijose, Lenkijos sostinėje aplankė vietas, susijusias su 1863 m. sukilimu, Istorijos muziejų, Varšuvos sukilimo muziejų. Ten gimė idėja parengti tarptautinį projektą „Atverkime praeities duris“.

Kaip pabrėžė Vilniaus Jono Pauliaus II gimnazijos direktorius Adam Blaškevič, visa konferencija ir referatai buvo sumanyti ne tik istoriniu, bet ir integracijos kampu. „Priimame jaunimą šeimose – tiek lenkiškose Lietuvoje, tiek ir lietuviškose. Susikalbėjimo tiltus reikia statyti, ir jei kartu rengsime panašias iniciatyvas, tai tarpusavio santykių tarp lenkų ir lietuvių klimatas pagerės, jei ne šios kartos, tai bent – ateinančios“, - įsitikinęs direktorius.

Laužyti stereotipus
Projektas vyko lapkričio 13-17 dienomis. Jaunimas iš Lenkijos apsigyveno pas kolegas iš Lietuvos, kurie dalyvavo konferencijoje. Kaip patys pastebėjo, stereotipus būtina laužyti, o prie to labai prisideda panašios iniciatyvos. „Toks mokinių bendradarbiavimas su bendraamžiais iš užsienio kelia didelį susidomėjimą – tiek abiejų šalių praeitimi, tiek nūdiena. Jaunimas susipažįsta su tuo, kas yra bendro, ir ne tik bendraeuropietiškai, bet mūsų – lenkiškai – lietuviška, ir kuo skiriamės“, - dalijosi patirtimi Varšuvos A. Kaminskio bendrojo lavinimo licėjaus istorijos mokytoja Anita Kopčynska (Anita Kopczyńska).

Konferencijos dalyviai lankėsi arkikatedros požemiuose, Valdovų rūmuose, aplankė Vilniaus senamiestyje esančias vietas, susijusias su 1863 metų sukilimu, dalyvavo istorijos profesoriaus Alfredo Bumblausko paskaitoje.

Varšuviečiai, paklausti apie įspūdžius iš viešnagės Vilniuje, sakė, kad lenkų ir lietuvių jaunimo bendro darbo idėja jiems labai patiko. „Šeimose, kuriose gyvenome – tiek lenkiškose, tiek lietuviškose – mus labai gražiai priėmė. Žinoma, nepavyko išvengti lenkų ir lietuvių santykių temos. Mūsų kolegos prisipažindavo, kad daug žmonių iš jų klasės nenorėtų, kad lenkas būtų jų kaimynas, tačiau jie patys nenorėjo kreipti dėmesio į stereotipus. Galbūt dėl to gana greitai užmegzdavome kontaktus, susivienijome ir laisvą nuo paskaitų laiką leidome drauge“, - pasakojo Olia, Helia, Oskar ir Agata iš Varšuvos T. Reitano licėjaus, pabrėždami, kad su lietuviais bendravo angliškai.

Jaunimas jaunimui
Konferencijos organizatoriai pasiūlė, kad jaunimas gvildentų dvi temas – Jono Pauliaus II vizitą Lietuvoje ir 1863 metų sukilimo metines. Konferencijoje mokiniai pristatė 14 referatų – daugialypių pristatymų. Anksčiau aplankė vietas, susijusias su sukilimu Vilniuje ir Varšuvoje, bibliotekose papildė savo žinias apie sukilimo vadus, tuomet naudotus ginklus ir amuniciją, peržiūrėjo daug filmų fragmentų apie Jono Paulaius II vizitus Lietuvoje ir Varšuvoje, įgytomis žiniomis dalijosi su bendraamžiais. Suprasti referatus padėjo vertimas, kuriuo pasirūpino Vilniaus Jono Pauliaus II gimnazijos jaunimas.

Beje, referatą apie Pliaterių šeimą pateikė ir apie ją papasakojo šios giminės palikuonis – Varšuvos A. Kaminskio licėjaus mokinys Ksavery Pliater.

Teresa Vorobej