Tarpkultūrinį ugdymą vaikų darželyje tyrė Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) ikimokyklinės edukologijos magistro studentė Teresa Reginevič.
Tarpkultūrinio ugdymo pagrindinis tikslas – „Užtikrinti kokybišką ugdymąsi visiems visuomenės nariams, pripažįstant ir gerbiant įvairovę, atsižvelgiant į kiekvieno individualius gebėjimus ir poreikius, vengiant bet kokios diskriminacijos“.
Kodėl yra svarbus tarpkultūrinis ugdymas? „Žmogus bendraudamas su kitų kultūrų atstovais negali numatyti jų elgesio remdamasis tik savo kultūrinėmis normomis ir taisyklėmis. Taigi, norint sėkmingai bendradarbiauti ir bendrauti su kitų kultūrų atstovais, būtinas išsamesnis jų kultūros pažinimas“, – pasakojo jaunoji mokslininkė.
Ypatingai ugdymo procese svarbus pedagogas. „Pedagogai, dirbantys daugiakultūrinėse grupėse, turi būti pasiruošę matyti kiekvieną vaiką ir tenkinti kiekvieno auklėtinio ugdymosi poreikius, atsižvelgiant į jo interesus ir gebėjimus. Tam, kad vyktų tarpkultūrinio ugdymo sklaida, mokytojas turi prisiimti daugelį funkcijų, kurios užtikrintų visapusišką vaiko ugdymąsi, nes tėvai tikisi iš ugdytojų geros vaikų priežiūros ir ugdymo, visapusiškos pagalbos, žinių perteikimo, valstybinės kalbos ir vertybinių nuostatų mokymo, atsižvelgiant į vaiko interesus, gebėjimus, poreikius. Mokytojas turėtų gebėti bendrauti ir bendradarbiauti su ugdytinių šeimomis“, – sako Teresa Reginevič.
Pedagogai dirbdami su įvairių kultūrų vaikas taiko įvairias ugdymo strategijas. „Vaikų darželyje, ugdant kitataučius vaikus, didesnis dėmesys skiriamas perteikiant tarpkultūrines žinias apie savo ir kitų kultūrų tradicijas ir papročius. Pedagogai savo darbe naudoja įvairias tarpkultūrinio ugdymo strategijas: vaidmenų žaidimų, bendradarbiavimu grįstą mokymąsi ir savaiminio ugdymosi daugiakultūrinėje aplinkoje strategijas“, – dalinosi savo patirtimi Teresa.
Darželyje – daug ir įvairių tautybių vaikų. „Dirbu lietuviškame darželyje, tačiau vaikai ateina iš dvikalbių ir kitataučių šeimų, dažniausiai t.y. lenkų-rusų, lenkų-baltarusių, rusų-lietuvių, lenkų-lietuvių, rusų-lenkų. Iš lietuviškų šeimų į grupę ateina tik 1-3 vaikai. Pasirenkant darbo temą savo darbui norėjau išsiaiškinti auklėtojų, vadovų, tėvų požiūrį į tarpkultūrinį ugdymą ir atrasti sau naujų strategijų darbui su kitataučiais vaikais“, – teigė Teresa Reginevič.
