Kaip pabrėžia ministrė Jurgita Petrauskienė, itin svarbi pertvarkos kryptis – dėstytojų ir mokslininkų darbo sąlygų gerinimas.
„2018 m. biudžete numatoma, kad potencialiam studentų skaičiui mažėjant, valstybės finansavimas studijoms nemažės, lėšas investuosime į dėstytojų darbo sąlygas ir studijų bei mokslo kokybės kėlimą. Šalia šių lėšų, kurios liks universitetuose ir kolegijose dėl mažėjančių darbo su studentais apimčių, taip pat išsilaisvins optimizuojant institucijų tinklą, dėstytojų ir mokslininkų atlyginimams tiesiogiai planuojami papildomi 22,6 mln. eurų. Tai leistų juos padidinti vidutiniškai 20 proc. Sieksime, kad jie didėtų ir toliau. Tik atvirame dialoge su visomis suinteresuotomis šalimis, su akademinės bendruomenės aktyviu dalyvavimu ir palaikymu ši pertvarka gali vykti. Stiprus aukštasis mokslas yra stiprios valstybės pagrindas. Per daug metų susiklosčiusi sudėtinga neteisinga situacija. Ją keisti sunku, bet būtina”, – sako ministrė.
Iš papildomos 22,6 mln. eurų sumos dėstytojų ir mokslininkų atlyginimų kėlimui universitetams numatyta paskirstyti 16,9 mln. eurų. Kolegijoms ir institutams bus paskirstyti 5,7 mln. eurų.
Taip pat teikiamas siūlymas nuo 2018 m. sausio mokslo institutuose dirbančių tyrėjų pareiginės algos koeficientų dydžių apatines ir viršutines ribas (“šakutes”) padidinti 20 proc.
Kaip 10 svarbiausių reformos darbų ministrė išskyrė naują aukštojo mokslo finansavimo modelį pagal sutartis su aukštosiomis mokyklomis, mokslo institucijų tinklo optimizavimą, dėstytojų ir mokslininkų atlyginimų kėlimą, nemokamų bakalauro studijų įvedimą, finansavimo aukštos kokybės mokslui didinimą, studijų atitikimą darbo rinkos poreikiams, pagal poreikį trumpesnes ir intensyvesnes bakalauro studijas, naują studijų ir mokslo kokybės užtikrinimo modelį, aukštojo mokslo tarptautiškumo didinimą ir pedagogų rengimo pertvarką.
Dar viena svarbi su pertvarka susijusi dalis – bendrojo ugdymo kokybės stiprinimas, kaupiamojo vertinimo įvedimas. Taip pat specialistų rengimas trijuose pedagogų rengimo centruose ir jų paklausos nustatymas pagal valstybės, verslo poreikius.
„Per pirmuosius darbo metus padėti pamatai aukštojo mokslo finansavimo pertvarkai. Dvi – lėšų mokslui bei ūkiui ir administravimui – dalis jau pakoregavome, toliau intensyviai dirbame prie studijų finansavimo dalies – nemokamo bakalauro studijų įvedimo ir bendro aukštųjų mokyklų finansavimo pagal sutartis modelio. Tai svarbūs ir sudėtingi sprendimai, siekiant perversti logiką, kad ne institucijos pasako, kas finansuojama, o valstybė finansuoja specialistų rengimą, mokslo vykdymą, siekiant efektyviai panaudoti valstybės lėšas, sudaryti kuo geresnes sąlygas dėstytojams ir tyrėjams, kokybiškas studijas studentams, stiprinant aukštojo mokslo kokybę, tarptautinį konkurencingumą“, – pabrėžia ministrė.
Siekiant sudaryti sąlygas mokslo ir studijų kokybei kilti svarbus išteklių konsolidavimas. Įgyvendinus Vyriausybės siūlomas valstybinių universitetų tinklo optimizavimo plano įgyvendinimo priemones, 14 valstybinių universitetų persitvarkytų į 9. Taip pat peržiūrima kolegijų ir mokslo institutų veikla.
Aukštojo mokslo pertvarka teigiamai atsilieps ir studentams, pirmiausia finansiškai. Socialinės stipendijos dydis kils 7,7 proc. iki 133 eurų, tam numatoma 400 tūkst. eurų papildomai. Taip pat planuojama plėsti stipendijų gavėjų ratą. 2018 m. numatoma įgyvendinti nemokamo bakalauro studijas: šiam tikslui skiriama papildomai 1,9 mln. eurų.
2018 m. bus pakeista studijų akreditavimo tvarka: studijas galės vykdyti tik aukštosios mokyklos, turinčios toje kryptyje pakankamą mokslo ir dėstytojų potencialą bei kokybiškas studijų programas.
ŠMM inf.
