Gimnazijoje dirba ilgametę patirtį sukaupę pedagogai, iniciatyvumu išsiskiria jaunesniosios kartos mokytojai. Projekto ,,Lyderių laikas 2" viešnia – chemijos mokytoja metodininkė, Vilniaus rajono chemijos mokytojų metodinio būrelio pirmininkė Irena Babinska.

Pirmasis klausimas, padiktuotas smalsumo: keliomis kalbomis mokote chemijos? Ar sudėtinga persiorientuoti, kalbine prasme, kas antrai pamokai?

Dėstau lenkų ir lietuvių kalbomis. Persiorientuoti nesunku, net negalvoju, kokia kalba tuo metu kalbu. Gyvename daugiakalbėje ir daugiakultūrėje aplinkoje. Nuo mažų dienų čia gyvenantys žmonės išmoksta bendrauti keliomis kalbomis, ir tai yra mūsų pranašumas.

Ar chemiją mėgsta Jūsų mokiniai? Ir kaip įmanoma pasiekti, kad tai būtų viena laukiamiausių pamokų?

Kiekvienoje klasėje yra besidominčių chemija mokinių, kurie mėgsta dalyką, yra aktyvūs per pamokas, dalyvauja popamokinėje veikloje, projektuose. Mes netgi turime savo internetinę svetainę www.chemikuklubas.jimdo.com, kurioje skelbiame įdomius straipsnius ir mokinių darbus. Chemija iš esmės yra labai įdomus mokslas. Mokiniams patinka eksperimentuoti, tyrinėti. Stengiuosi pažadinti jų smalsumą, darbą per pamoką organizuoti taip, kad mokiniai galėtų patys atlikti bandymus, tyrimus. Ieškau naujų netradicinių veiklos formų, kurios padeda susieti pamokų temas su kasdieniu gyvenimu. Taip mokytis yra įdomiau, mokiniai labiau motyvuoti ir labiau domisi.

Kaip Jums atrodo, ar patys chemijos mokytojai pakankamai motyvuoti mokytis, tobulėti, žengti pirmyn su laiku?

Šiuolaikinis mokytojas privalo nuolat mokytis ir tobulėti. Kai kuriose srityse mokiniai gali mus ir pralenkti. Pavyzdžiui, informacinių komunikacinių technologijų srityje mokiniai mokosi kur kas greičiau. Mokytojas negali atsilikti nuo mokinių, turi žengti kartu su jais. Mokytojas taip pat nuolat privalo stebėti ugdymo pokyčius, sekti dalykines ir metodines naujienas. Jei pats mokytojas nėra pakankamai motyvuotas mokytis ir tobulėti, jis negali motyvuoti mokinių.

Nuo 2006 m. dalyvaujate eTwinning programoje ir sėkmingai vykdote tarptautinius eTwinnning projektus. Prieš porą metų Jūsų projektas laimėjo konkursą „Geriausia eTwinning mokykla". Koks tai buvo projektas, kokia jo išliekamoji vertė, prasmė šiuo metu?

Tai projektas ,,Stop smoking! Never too late to give up" (Mesk rūkyti! Niekada nevėlu mesti), kurį vykdėme kartu su Rumunijos, Turkijos, Čekijos ir Italijos mokyklomis. Aktuali projekto tema suvienijo įvairių šalių mokinius bendram tikslui, padėjo mokiniams atsisakyti rūkymo, suteikė daugiau pasitikėjimo savimi, padidino jų savivertę. Tai ne vienintelis mūsų laimėjimas. Mūsų mokinių vykdomi projektai net tris kartus laimėjo ,,Geriausia eTwinning mokykla" konkursą. 2010 m. chemijos projektas ,,Magic but real experiments" gavo ne tik Lietuvos nacionalinį apdovanojimą, jis buvo apdovanotas ir kaip geriausias Europos gamtos mokslų eTwinning projektas. Šio projekto metu mokiniai atliko įdomius chemijos bandymus, filmavo, o filmuotą medžiagą skelbė projekto internetinėje svetainėje. Taip buvo sukurtas puslapis, kuriame daugybė filmuotų eksperimentų, – visa ta medžiaga galima naudotis per chemijos pamokas.

O kodėl Jūs apskritai pasirinkote dalyvauti eTwinning programoje? Kuo ji patraukė Jus?

eTwinning programa žavi paprastumu. Ji teikia galimybę mokytis bendraujant ir bendradarbiaujant su mokytojais iš kitų Europos šalių. Pakanka tik dviejų mokytojų iš dviejų šalių, ir jau galima vykdyti bendrą projektą. Nereikia jokių materialinių išteklių, reikalingas tik kompiuteris, internetas ir noras dirbti. Man eTwinning taip pat buvo nauja priemonė profesiniam tobulinimuisi tarptautiniu lygiu. eTwinning teikia galimybę ne tik dalyvauti tradiciniuose profesinio tobulinimosi seminaruose, konferencijose, dvišaliuose susitikimuose Lietuvoje ir užsienyje, bet ir virtualiai bendrauti mokytojams. Bendravimas eTwinning portale yra panašus į bendravimą dabar populiariuose socialiniuose tinkluose, pavyzdžiui, Facebook'e, čia susiburia mokytojai pagal panašius interesus ir ieško naujų idėjų mokymui ir mokymuisi.

Esate sakiusi, kad Jums, kaip mokytojai, įdomios bendravimo įgūdžių, oratorinių gebėjimų ugdymo temos. Bet su Jumis taip lengva bendrauti... Ar tai ne Dievo dovana, šis bruožas? Į ką reikėtų atkreipti dėmesį, norint tapti geru pranešėju?

Man dažnai tenka dalyvauti įvairiuose pedagogų susirinkimuose, konferencijose, kvalifikacijos kėlimo kursuose, kuriuose skaitau pranešimus, vedu pratybas ar diskusijas. Nėra lengva kalbėti prieš auditoriją. Reikia gerai apgalvoti, kaip pateikti medžiagą, kad kiti tavo pranešimo klausytųsi, kad jis nebūtų nuobodus. Geras pranešimas negali būti labai ilgas, turi būti informatyvus. Nemanau, kad oratoriniai gebėjimai – tai Dievo dovana. Oratorinius gebėjimus galima išugdyti, bet tam reikia daug pastangų ir laiko.

Šių metų Jūsų gimnazijos veiklos tobulinimo plane lyderystės skatinimas pasirinktas veiklos prioritetu, o keliamas uždavinys – suformuoti pasidalytosios lyderystės principus ir įgyvendinti juos organizuojant bendruomenės narių veiklas. Tai pradžiugino. Ir net gerokai nustebino. Juk gimnazija nedalyvauja ,,Lyderių laikas 2" projekte. Tai iš kur tai?

Šiuolaikinis ugdymas susiduria su daugeliu iššūkių. Atsiradus naujiems iššūkiams, atsirado ir naujų lyderių poreikis. Todėl mūsų gimnazijoje lyderystės skatinimas laikomas pagrindiniu strateginiu klausimu.

Neabejojame, kad su Jumis galima ir toliau kalbėtis lyderystės puoselėjimo tema. Jau minėtame gimnazijos veiklos tobulinimo plane sėkmės kriterijais laikomas naujų lyderių atsiradimas, kokybiškai keičiantis bendruomenę, taip pat naujoviškos veiklos formos, leidžiančios mokiniams pasijusti neatskiriama bendruomenės dalimi. Kaip Jums atrodo, ar šitokia sėkmė reali esamu metu, ar tam reikia ilgesnio laiko?

Taip, sėkmė reali ir pokyčiai, kurie vyksta, pastebimi. Gimnazija jau trečius metus dalyvauja kūrybinio mokymo projekte „Kūrybinės partnerystės". Esame „pokyčių mokykla", t. y. viena iš 30 Lietuvos mokyklų, dalyvaujančių „Kūrybinių partnerysčių" programoje. Praeitais mokslo metais projektas įtraukė daugiau kaip 60 antrų gimnazijos klasių mokinių, integruojant keletą mokomųjų dalykų. Tai paskatino mokytojus ieškoti naujų, netradicinių, kūrybinės veiklos formų. Buvo organizuojamos netradicinės integruotos pamokos, kurios labai suaktyvino mokinius. Klasėse atsirado naujų mokinių lyderių. Suaktyvėjo ir mokinių tarybos veikla, kilo naujų iniciatyvų. Įvyko gimnazijos mokinių tarybos prezidento rinkimai, o naujai išrinkta mokinių tarybos prezidentė, 3-ios gimnazijos klasės mokinė Augustė Dudutytė, tapo labai aktyvia Lietuvos mokinių parlamento nare.

Tikrai unikalus atrodo gimnazijos įsipareigojimas studijuoti lyderystės modelio ir pasidalytosios lyderystės principus. Kaip manote, kas lėmė tokį gimnazijos apsisprendimą? Ir ko Jūs, kaip mokytoja ir lyderė, tikitės iš to? Kas tas lyderis? Ar tai direktorius, pavaduotojas, o gal iniciatyvus mokytojas, mokinys?

Turėjome išsistudijuoti lyderystės sampratą, kad atsakytume į šį klausimą. Mūsų gimnazija nebuvo pakviesta dalyvauti ,,Lyderių laikas 2" projekte, tačiau mūsų gimnazijos mokytojai (net keturi mokytojai yra Vilniaus rajono savivaldybės mokyklų mokytojų metodinių būrelių pirmininkai, trys mokytojai – metodinių būrelių nariai) įsiliejo į savivaldybės lyderystės modelio kūrimą. Savivaldybės unikaliame lyderystės modelyje yra numatytas konsultavimo sistemos sukūrimas. Mes, kaip mokytojai lyderiai, teiksime konsultacinę pagalbą, dalinsimės patirtimi, kaip tobulėti ar spręsti ugdymo problemas.

Dėkojame.

www.lyderiulaikas.smm.lt informacija