„Toks mokslo centras Lietuvoje naudingas visais atžvilgiais – ir stabdant protų nutekėjimą, ir nubrėžiant Lietuvos, kaip žinių ir mokslo valstybės, perspektyvą", - sakė statybų pradžios ceremonijoje dalyvavęs premjeras Algirdas Butkevičius.
Gyvybės mokslų centras veiks kaip „Santaros" slėnio – mokslo, studijų ir verslo bendradarbiavimo centro - dalis. Pasak švietimo ir mokslo viceministrės Svetlanos Kauzonienės, slėniai yra viena iš pagrindinių platformų, galinčių užtikrinti šalies konkurencingumą ateityje bei padėti kurti išmanesnę visuomenę.
Gyvybės mokslų centre bus įkurta 10 biotechnologijų ir molekulinės medicinos mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) centrų, kuriuose veiks 23 moderniausia įranga aprūpintos atviros prieigos mokslinės laboratorijos. Taip pat bus įrengta 18 studentams skirtų mokomųjų laboratorijų, sukurta apie 100 naujų darbo vietų mokslininkams ir tyrėjams.
Gyvybės mokslų centras, finansuojamas Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų ir valstybės biudžeto lėšomis, kuriamas VU Biochemijos ir Biotechnologijos institutų, Gamtos mokslų ir Medicinos fakultetų, Onkologijos instituto ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto pagrindu ir bus sudedamoji integruoto mokslo, studijų ir verslo centro „Santara" dalis. Projekto bendra vertė – 142 mln. litų, iš kurių apie 106 mln. litų skirs ES fondai, likusi dalis – valstybės lėšos.
Apie slėnius
Panaudojant Europos Sąjungos lėšas, Lietuvoje kuriami penki integruoti mokslo, studijų ir verslo centrai: „Saulėtekio" ir „Santaros" slėniai Vilniuje, „Santakos" ir „Nemuno" slėniai Kaune bei Jūrinis slėnis Klaipėdoje. Iš viso finansuojamas 21 infrastruktūros projektas: 14 projektų koordinuoja Švietimo ir mokslo ministerija, 11 – Ūkio ministerija. Slėnių finansavimo projektams skirta apie 1 mlrd. litų.
Iš penkių slėnių trys plėtos platesnį mokslo tiriamųjų krypčių spektrą: lazerių ir šviesos technologijas; medžiagotyrą ir nanotechnologijas; puslaidininkių fiziką, elektroniką ir organinę elektroniką; civilinę inžineriją; biotechnologiją ir stambiamolekulines medžiagas; molekulinę mediciną ir biofarmaciją; ekosistemų ir saugios aplinkos tyrimus; modeliavimą, informatiką ir komunikacijų technologijas; darniąją chemiją; mechatroniką ir susijusias elektronines technologijas; ateities energetiką. Kiti du slėniai bus specializuoti ir plėtos kryptis, susijusias su žemės ūkiu bei jūros aplinka ir jūros technologijomis.
Kuriant mokslo, studijų ir verslo slėnius siekiama parengti ir įgyvendinti pasaulinės klasės mokslinių tyrimų infrastruktūros sistemą Lietuvoje, kuri generuotų inovatyvią mokslinę produkciją, praktiškai pritaikomą versle, pramonėje, skatintų naujas gamybos šakas ir su tuo susijusių naujų darbo vietų kūrimą.
