„Pramonės įmonės nuolat atkreipia dėmesį, kad švietimo įstaigų paruošiamų specialistų skaičius ir iš dalies specialybių spektras neatitinka verslo poreikių. Dėl neefektyviai organizuotos švietimo sistemos nukenčia ir verslas, negaunantis reikalingos kvalifikuotos darbo jėgos, ir patys moksleiviai ar studentai, nerandantys darbo pagal savo specialybes“, – sakė LINPRA prezidentas Gintautas Kvietkauskas. Jo teigimu, šias problemas galima išspręsti profesinį mokyklinį mokymą pradėjus vykdyti pameistrystės mokymo forma – kuo anksčiau jaunimą integruojant į darbo pasaulį, dar mokymosi metu suteikiant žinias, kurios bus reikalingos darbo vietoje.
Fizinių ir technologijos mokslų centre Vilniuje gegužės 16 d. vykusioje konferencijoje „Inovacijos ir verslas profesiniame mokyme. Pameistrystės kelias“ ieškota sprendimų, kaip bendradarbiaujant švietimo ir ūkio sektoriams parengti kvalifikuotus darbuotojus, pasirengusius dirbti nuolatinės pažangos sąlygomis visose šaliai svarbiose srityse, ypač pramonėje. Konferencijoje dalyvavusių verslo atstovų požiūriu, vystant kompetencijų centrus ir profesinį mokymą, mokyklų lygmenyje būtų galima priimti daugiau sprendimų, tokių kaip profesinių standartų, modulinių profesinio mokymo programų sudarymas. Susitvarkius su programomis ir mokymo medžiaga bei turiniu, kooperuodamasis su kompetencijų centrais, verslas galėtų dalyvauti profesijos mokytojų rengime. Taip būtų pasiekta aukštesnė kokybė rengiant specialistus, kurių šiandien reikia. Kartu su kompetencijų centrais verslas galėtų veikti ir profesinio orientavimo srityje, suprantama kalba ir patraukliai pristatyti jaunimui, kokios profesijos šiandien aktualios inžinerinėje pramonėje.
Pasak LINPRA direktoriaus Gintaro Vildos, Lietuvoje matomas ryškus nesuderinamumas tarp įmonių poreikių ir profesinio mokymo įstaigų prisideda prie dviejų svarbių valstybės problemų: sunkina investicijų pritraukimą į šalį ir stabdo eksporto augimą, o specializuotų šakinių kompetencijų centrų ir profesinių mokyklų tinklų sukūrimas leistų sumažinti šį atotrūkį. „Šiandien šalies pramonės sektoriuje dirba 212 tūkst. žmonių, o mūsų pagrindinės profesinio mokymo įstaigos ruošia tik kiek daugiau nei 3 tūkst. specialistų per metus, nors poreikis yra žymiai didesnis. Šie skaičiai yra tikroji realybė, kuri visu stiprumu smogs mūsų įmonių konkurencingumui per artimiausius 3–7 metus, jei nebus imtasi priemonių šiam atotrūkiui mažinti“, – pabrėžė G. Vilda.
Vilniaus Jeruzalės darbo rinkos mokymo centro direktoriaus Mindaugo Černiaus teigimu, tik dirbdamos kartu įmonės ir mokymo įstaigos gali pameistrystę padaryti kuo naudingesne. „Pameistrystė turi atitikti bendrus darbuotojo ir darbdavio lūkesčius, o tam, kad jie būtų įgyvendinti, reikia ne tik tinkamai organizuoti pameistrystės procesą, bet ir veiksmingesnio teisinio reguliavimo“, – teigė mokymo centro vadovas.
Kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centro direktoriaus pavaduotoja Jolanta Navickaitė pabrėžė atskiriems ūkio sektoriams rengiamus profesinius standartus, kurie turėtų tapti praktiniu įrankiu, padedančiu verslui išsakyti, kokias kompetencijas turinčių specialistų jam reikia, o švietimo sistemai laiku į šiuos poreikius reaguoti.
Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas Dalius Gedvilas atkreipė dėmesį, jog statybos įmonės taip pat susiduria su kvalifikuotų statybos darbuotojų trūkumu. Pasak jo, pameistrystė, kai darbuotojai neatsitraukia nuo tiesioginės darbo vietos, kartu tobulina savo įgūdžius, galėtų būti vienas iš būdų auginant kvalifikuotų darbuotojų skaičių Lietuvoje. Tačiau dar svarbiau, kad atsirastų profesinių kompetencijų vertinimo sistema, ir statybose dirbtų tik turintys reikiamas žinias ir įgūdžius darbuotojai. Lietuvos statybininkų asociacijos kuriamas darbo išteklių registras bei išduodamos statybininkų kortelės ateityje taps pagrindu tiek privatiems, tiek valstybiniams užsakovams pasitikrinti statybos įmonių ir jų turimų specialistų patikimumą.
Konferencijos dalyviai sutarė, kad kryptingai vystant profesinio švietimo mokyklų tinklą, diegiant pameistrystės mokymo formą, bendradarbiaujant verslo ir švietimo darbuotojams, bus galima sukurti didesnę pridėtinę vertę pramonės sektoriaus įmonėms bei valstybei ir padidinti Lietuvos verslo ir profesinio mokymo įstaigų konkurencingumą. Be to, kryptingai padedant jaunimui integruotis į milžinišką darbo vietų potencialą turintį pramonės sektorių, atsiras galimybių susikurti geresnį gyvenimą sau, šeimoms ir visuomenei.
Konferencijos dalyvius pasveikino švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė. Pranešimus skaitė konferenciją inicijavusių institucijų atstovai iš Lietuvos inžinerinės pramonės asociacijos LINPRA, Lietuvos statybininkų asociacijos, Kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centro, Vilniaus Jeruzalės darbo rinkos mokymo centro, taip pat pranešėjai iš bendrovių „Conresta“, „Inspecta“, Darbo rinkos tyrimų instituto ir Ūkio ministerijos. Renginį moderavo strateginės komunikacijos bendrovės „OMConsulting“ vadovė Orijana Mašalė.
Konferencijos metu vyko kontaktų mugė, kurioje profesinio mokymo įstaigos ir verslo įmonės aptarė bendradarbiavimo galimybes.
