Pasak švietimo ir mokslo ministro Dainiaus Pavalkio, džiugu, jog švietimo sistema atgauna pusiausvyrą ir stojantiesiems patrauklios tampa ne tik aukštosios, bet ir profesinės mokyklos. Ministras pabrėžia, jog grįžta ir amato vertė - dauguma profesinių mokyklų absolventų sėkmingai įsidarbina ir tai yra profesinio mokymo įstaigų ir darbdavių bendradarbiavimo rezultatas, kadangi jie kartu rengia mokymo programas ir mokomąsias praktikas tiek darbo vietose, tiek mokyklų praktinio mokymo bazėse.
Gerokai daugiau negu planavo mokinių priėmė Biržų technologijų ir verslo mokymo centras, Druskininkų amatų mokykla, Mažeikių politechnikos mokykla, Rokiškio technologijos, verslo ir žemės ūkio mokykla, Daugų technologijos ir verslo mokykla, Vilniaus automechanikos ir verslo mokykla, Zarasų žemės ūkio mokykla, Žeimelio žemės ūkio mokykla, Skuodo kaimo verslų, amatų ir paslaugų mokykla ir daugelis kitų Lietuvos profesinio mokymo įstaigų.
Šiais mokslo metais daugiausiai mokinių mokysis pagal automobilių mechanikų, apdailininkų-statybininkų, kirpėjų, masažuotojų, kompiuterinės įrangos derintojų, suvirintojų programas.
Tendencija, kad daugėja norinčių mokytis profesinėse mokyklose, pastebima pastaruosius trejus metus, tačiau šiemet pasiektas rekordas. Pernai profesijos panoro mokytis 19,7 tūkst., jaunuolių - trimis šimtais daugiau negu buvo planuota, užpernai - 19,6 tūkst.
Bendrojo ugdymo mokyklų abiturientai profesinę kvalifikaciją gali įgyti per vienus ar pusantrų metų, o baigusieji 10 klasių ir siekiantys įgyti kvalifikaciją kartu su viduriniu išsilavinimu profesinėse mokyklose mokosi trejus metus.
Praėjusių metų duomenimis, 73 proc. profesinių mokyklų absolventų įsidarbino arba sukūrė savo verslą, 14 proc. mokslus tęsė aukštosiose mokyklose.
Šiuo metu Lietuvoje veikia 74 profesinio mokymo įstaigos, jose mokosi per 46 tūkst. moksleivių.
