Ministro teigimu, kalbų mokėjimo reikšmė šiandieniame pasaulyje yra neginčijama. Turininga gimtoji kalba ir kitų kalbų sklandus mokėjimas atveria duris žmonių ir kultūrų dialogui, nutrina bendradarbiavimo slenksčius, praplečia žmogaus akiratį ir interesus, sudaro galimybes įgyti kitokios patirties mokantis, studijuojant ir dirbant.
D. Pavalkis pabrėžė, jog dvikalbystė ar trikalbystė palengvina kitos kalbos mokymąsi ir stiprina mąstymą. "Mūsų piliečiai, kurie naudojasi ES suteiktomis mobilumo galimybėmis, gali patvirtinti, kad daugiakalbystė suteikia ir ekonominės naudos. Kalbant keliomis kalbomis, yra lengviau susirasti darbą ne tik Lietuvoje, bet ir Europos Sąjungoje, o daugiakalbius darbuotojus įdarbinančios įmonės yra konkurencingesnės Europos ir pasaulio rinkose" - kalbėjo ministras.
Pasak ministro, Vilnius negali lygintis su daugiakalbiais megapoliais, bet yra svetingas kitoms kultūroms. "Dar 1953 m. Česlovas Milošas minėjo, kad mūsų jaunystės metų Vilnius buvo nepaprastai tapybiškas ir ne tik dėl jį supančių miškų ir kalvų, ne tik dėl savo architektūros, bet ir dėl daugybės kartu gyvuojančių kalbų ir kultūrų. Lietuvos didieji miestai, nors ir lėtai, bet panašėja į daugelio kitų pasaulio šalių megapolius, kur daugiakalbystė yra įprastas reiškinys.
Kalbų politikos formavimui ir koregavimui itin svarbu atsižvelgti į realią kalbinę padėtį ir rūpintis priemonėmis ir būdais puoselėti daugiakalbystę, ugdyti teigiamas kalbines nuostatas ir toleranciją kalbinei įvairovei, skatinti visų visuomenės grupių gimtųjų kalbų išlikimą ir plėtrą Lietuvoje. O tai yra nemenkas iššūkis ir mūsų švietimo sistemai, kurios uždavinys - puoselėti lituanistinį ugdymą, bet kartu atliepti ir tautinių mažumų šeimų poreikius"., - kalbėjo D. Pavalkis.
Pranešime buvo pristatyta ir lietuvių kalbos padėtis pasaulyje. Šiuo metu užsienyje yra apie 40 lituanistikos centrų, kuriuose apie 100 humanitarų dėsto lietuvių kalbą. Apytikriais skaičiavimais, lietuvių kalbą užsienyje šiuo metu studijuoja per 600 studentų, gausiausias jų būrys mokosi Čekijoje, Lenkijoje ir Vokietijoje.
Pasak ministro, Lietuva taip pat stengiasi sudaryti galimybes svetur gyvenantiems lietuviams mokytis gimtosios kalbos, pažinti šalies istoriją, kultūrą. Keliose dešimtyse valstybių veikia sekmadieninės mokyklos, daugiausia jų šiuo metu yra Anglijoje ir Airijoje.
Ministras pateikė statistiką, jog Lietuvos piliečiai aktyviai naudojasi ES sudarytomis galimybės mokytis, studijuoti arba dirbti ES šalyse. 92 proc. lietuvių, be gimtosios kalbos, moka dar vieną užsienio kalbą, o 93 proc. mano, jog dviejų ar daugiau kalbų mokėjimas yra labai sveikintinas, reikalingas ir naudingas reiškinys. Nuo 1998 m., kai Lietuva įsitraukė į Europos švietimo ir bendradarbiavimo programas, daugiau kaip 24 tūkst. mokinių ir pedagogų pasinaudojo galimybėmis mokytis, kelti kvalifikaciją ir atlikti praktiką kitoje Europos valstybėje. Be to, kasmet apie 1 tūkst. dėstytojų iš užsienio atvyksta pasidalyti savo patirtimi į Lietuvos aukštąsias mokyklas.
Konferencija "Vienijanti įvairovė: kalbų reikšmė mobilumui, darbui ir aktyviam pilietiškumui" yra rengiama Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai proga ir skirta Europos kalbų dienai pažymėti. Konferenciją organizuoja Europos Komisija, Lietuvių kalbos institutas, Valstybinė lietuvių kalbos komisija ir Vilniaus universiteto Vertimo studijų katedra. Renginio globėja - už švietimą, kultūrą, daugiakalbystę ir jaunimo reikalus atsakinga Europos Komisijos narė Andrula Vasilu (Androulla Vassiliou).
Konferencija siekia skatinti diskusijas apie kalbų mokymo ir mokymosi svarbą siekiant padidinti konkurencingumą darbo rinkoje, sudaryti palankesnes sąlygas piliečių mobilumui, aktyviam dalyvavimui visuomenės gyvenime.
Šioje konferencijoje dalyvauja per 300 mokslininkų, vertėjų, mokytojų, teisininkų, rašytojų, kalbos technologų, verslo atstovų, politikų iš visų Europos Sąjungos šalių.
Renginį įžanginiu žodžiu pradėjo Seimo Pirmininkas Vydas Gedvilas. Konferencija vyks rugsėjo 25-26 dienomis.
