Aukštojo mokslo tarptautiškumas - vienas svarbiausių dabartinės Europos aukštojo mokslo politikos darbotvarkės klausimų. Globalizacija ir naujos technologijos iš esmės keičia aukštojo mokslo situaciją. Prognozuojama, kad iki 2020 m. tarptautinis studentų judumas išaugs iki 7 mln., o studentų skaičius pasaulyje per du dešimtmečius išaugs keturis kartus - nuo 99 iki 414 mln. Augančios ekonomikos šalyse stiprėja vidurinioji klasė: jos atstovai supranta žinių svarbą ir vis dažniau siekia išsilavinimo ne tik gimtosiose, bet ir užsienio šalyse. Stiprėjantis aukštojo mokslo tarptautiškumas lemia, kad vadinamųjų pasaulio piliečių skaičius nuolat auga.
Europos aukštojo mokslo institucijų tarptautinis bendradarbiavimas pastaraisiais metais labai sustiprėjo - tai įrodo rekordiškai didelis jų dalyvavimas Europos Sąjungos ir nacionalinėse akademinio bendradarbiavimo programose. Kiekvienais metais aukštojo mokslo institucijos kaupia vis didesnę ir įvairiapusiškesnę patirtį vystydamos tarptautines studijų programas, skatindamos tarptautinius švietimo, mokslinių tyrimų ir inovacijų projektus, vykdydamos studentų, dėstytojų ir žinių mainų programas.
Nuo 1987 m. veikianti Erasmus mainų programa davė stiprų impulsą skatinant studentų bei dėstytojų judumą: per šį laiką programoje dalyvavo beveik 3 mln. studentų, daugiau nei 300 tūkst. dėstytojų ir kitų mokslo darbuotojų. Be to, Erasmus pakeitė įprastą aukštojo mokslo institucijų bendradarbiavimo praktiką ir tapo svarbiausiu aukštojo mokslo sistemos tarptautiškumo katalizatoriumi. Erasmus iškėlė glaudesnio bendradarbiavimo poreikį pasiremdama Bolonijos procesu ir jame įvardintais veiklos įrankiais.
Nuo 2004 m. veikianti programa Erasmus Mundus, įkurta sekant Erasmus sėkmės pavyzdžiu, paskatino didesnį tarptautinį judumą tarp magistrantūros ir doktorantūros studijų studentų. Jos dėka auga akredituotų tarptautinį mokslinį laipsnį turinčių mokslininkų skaičius.
Pagrindinis tarptautiškumo tikslas - gerinti aukštojo mokslo kokybę, geriau paruošti studentus gyvenimui ir darbui globalaus pasaulio sąlygomis. Aukštojo mokslo institucijos yra skatinamos vystyti įvairiapuses tarptautines strategijas, apimančias jų kompetencijos ir konkurencingumo didinimą. Tarptautiškumas yra tik viena iš tokio proceso sudedamųjų dalių. Tarptautiškumo strategijos taip pat turi apimti tarptautinių mokymo programų ir mokymo procesų skatinimą ir pasiūlyti tarptautinio išsilavinimo galimybes ir tiems studentams, kurie pasirenka studijas savo šalyje.
Konferencijoje "Europos aukštasis mokslas pasaulyje" dalyvaus beveik 200 dalyvių iš 36 pasaulio valstybių: 24 Europos Sąjungos narių, Australijos, Kinijos, JAV, Norvegijos, Rusijos, Azerbaidžano ir kitų šalių atstovai. Tarp kitų gerai žinomų švietimo srities ekspertų bus ir Europos Komisijos Švietimo ir kultūros komisarė Andrula Vasilu (Androulla Vassiliou).
Prie švietimo ekspertų į diskusiją prisijungs ir kiti, kuriems svarbūs šioje srityje vykstantys pokyčiai. "Thermo Fisher Scientific" Baltijos regiono viceprezidentas Algimantas Markauskas pristatys darbdavių požiūrį šiuo klausimu, Europos studentų sąjungos valdybos komiteto narė Erina Nordal (Erin Nordal) papasakos, kaip aukštojo mokslo tarptautiškumą vertina studentai, Kauno medicinos universiteto Kardiologijos instituto direktorius dr. Rimantas Benetis ir su juo glaudžiai bendradarbiaujantis Nacionalinio medicinos tyrimų centro direktorius dr. Abajus Baigenžinas (Abay Baigenzhin) pasidalins valstybių, nepriklausančių Europos Sąjungai, patirtimi šioje srityje.
Specialiai į šią konferenciją atvykstanti Cinghua universiteto švietimo instituto asocijuota profesorė dr. Džou Džong (Zhou Zhong) pristatys Kinijos požiūrį į aukštąjį išsilavinimą Europoje, o švietimo srities ekspertė dr. Stefani Fahej (Stephanie Fahey) iš Australijos papasakos, kokį ji mato ateities universitetą.
Konferencijos "Europos aukštasis mokslas pasaulyje" organizatoriai - Lietuvos švietimo ir mokslo ministerija bei Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras (MOSTA).
