Švietimo sistemos situaciją D. Pavalkis pirmadienį komentavo "Laisvosios bangos" radijo laidoje.

D. Pavalkis pažymėjo, kad šįmet mokyklas lankys 20 tūkst. mokinių mažiau nei pernai, o mokinių mažėjimo tendencija pastebima visoje Lietuvoje, gal kiek mažiau - Vilniaus ir Kauno rajonuose, kur, pasak jo, keliasi gyventi jauni žmonės, turintys vaikų.

"Tai yra bendra problema. Dvidešimt tūkstančių per Lietuvą kiekvienais metais - tai yra pakankamai daug", - sakė D. Pavalkis.

Pasak ministro, nors pernai buvo uždaryta 70 mokyklų, šiais metais savivaldybės atsižvelgė į Vyriausybės programą ir jų skaičius sumažės tiktai 13. D. Pavalkio teigimu, siekdama išsaugoti mažąsias mokyklas, Vyriausybė atliko nemažai pertvarkymų, kurių svarbiausi - mokyklų tinklo formavimo ir finansavimo sprendimai.

"Pavyzdžiui, yra leidimas formuoti vieną 11-ją klasę mažose rajonų ir kaimų mokyklose, yra leidimas mažinti mokinių skaičių pagal situaciją. Mes prognozuojame, kad per ateinančius penkerius metus tai turėtų leisti išsaugoti apie 120-150 mokyklų Lietuvoje", - aiškino D. Pavalkis.

Nors Vyriausybė ketina artimiausiu metu atsisakyti mokinio krepšelių, šįmet jie dar bus palikti, sakė švietimo ir mokslo ministras.

D. Pavalkio nuomone, regioninių universitetų, kurie neretai sunkiai surenka norinčių studijuoti, taip pat nereikėtų nurašyti. Regioniniai universitetai, anot ministro, yra ne tik mokslo ir edukacijos, bet ir kultūros poreikius tenkinančios institucijos.

"Mano principinė nuostata yra ta, kad mes turime išsaugoti regioninius universitetus - galbūt ne tiek kaip mokslo bazę, o gal kaip mokymo ir kultūros židinį. Nes palikti Šiaulius be universiteto, arba, sakykim, Telšius be Dailės akademijos fakulteto ir kolegijos - tai būtų, ko gero, kultūrinis šokas regiono gyventojams", - kalbėjo D. Pavalkis.

Vertinti ekonominių universitetų veiklos aspektų švietimo ir mokslo ministras nesiryžo.

"Įvertinti, kiek žmonių regione išlaikė aukštoji mokykla, kiek jų nepradėjo gerti kur nors pakampėje yra labai sunku", - sakė D. Pavalkis