Trečiadienį tai paskelbė premjeras Saulius Skvernelis, kartu su švietimo ir mokslo ministre Jurgita Petrauskiene Vyriausybėje žurnalistams pristatęs planuojamą aukštojo mokslo tinklo pertvarką.
„Nematome tikslo mechaniškai apsibrėžti (universitetų skaičiaus) be jokio pagrindimo, matote, yra (laukiama) pasiūlymų dėl jungimosi alternatyvų iš pačių bendruomenių, ir tada paaiškės, kokiais argumentais ir kokiais modeliai jie patys siūlo (pertvarkyti tinklą), bet realiai žiūrint į situaciją, tuos kriterijus ir atliktus mokslinius tyrimus, kuriais disponuoja Vyriausybė, galėtume kalbėti iki penkių. Bet, kaip jau minėjau, tai nėra skaičius penki ir taškas“, - aiškino premjeras.
„Ir dar kas svarbu - mes nekalbame apie universitetinio mokslo eliminavimą iš šalies regionų, tikrai nekalbame, tai turi išlikti ir tai išliks, nes yra vienas iš prioritetų“, - pabrėžė jis.
„Mes nesakome, kad bus išsaugoti Šiaulių ir Klaipėdos universitetai, mes kalbame, kad turime ne emociniu pagrindu, bet labai aiškiais kriterijais remdamiesi (...) išsaugoti universitetinį mokslą. Forma galima įvairi“, - aiškino premjeras.
J.Petrauskienė teigė, kad universitetų finansavimo pokyčiai gali būti įgyvendinami nuo 2018 metų.
„Šiuo metu yra kaip tik atidėtas įsigaliojimas Mokslo ir studijų įstatymo straipsnio, kuris apibrėžia aukštųjų mokyklų finansavimą. Šiandien finansavimas didžiąja dalimi remiasi studentų skaičiumi, todėl akcentas pertvarkant finansavimą turėtų būti skiriamas rezultatui ir kokybei“, - kalbėjo ministrė.
Anot jos, su universitetais dėl finansavimo bus pasirašomos sutartys ir jose turės atsispindėti, pavyzdžiui, aukštesnė priėmimo kartelė.
„Mes turime ir specializuotų aukštųjų mokyklų: yra menų akademijos, yra karo akademija, yra kunigų seminarijos. Šios aukštosios mokyklos yra specifinės, kiekviena turi ir specifinę paskirtį, ir labai motyvuoti žmonės renkasi studijuoti būtent šiose kryptyse, tai tinklo pertvarkos pokyčiai šių mokyklų neturėtų paliesti“, - taip pat sakė J.Petrauskienė.
Kartu tiek premjeras, tiek ministrė pabrėžė, kad pertvarkos tikslas nėra tiesiog sumažinti mokslo įstaigų skaičių, bet kelti mokslo kokybę, labiau atspindėti darbo rinkos poreikius, mažinti emigraciją. S.Skvernelis nesiryžo įvardinti, kada pertvarka galėtų baigtis.
„Be abejo, pereinamasis laikotarpis reikalingas, negali būti pertvarka padaryta fiziškai, mechaniškai per pusę metų, per vienerius metus. Žiūrėsime, kokie procesai bus inicijuoti pačių aukštųjų mokyklų, kiek mums reikės daryti įtaką administracinėmis skatinančiomis priemonėmis, kad tas procesas vyktų“, - dėstė S.Skvernelis.
Pagal Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro parengtą studiją, optimizuojant aukštųjų mokyklų tinklą Lietuvoje iki 2025 metų siūloma palikti veikti 3–5 universitetus, taip pat vieną ar dvi menų akademijas bei Karo akademiją.
Vilniuje veiktų du universitetai, viena ar dvi menų akademijos bei Karo akademija. Kaune siūloma palikti vieną ar du universitetus, Klaipėdoje veiktų universitetas ar jo padalinys, o Šiauliuose – universiteto padalinys arba kolegija.
Šiuo metu Lietuvoje veikia 14 valstybinių universitetų bei kelios dešimtys kolegijų.
atgaminti visuomenės informavimo
priemonėse bei interneto tinklalapiuose
be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.
