"Buvo sutarta, kad švietimo sistemai pinigai turi būti palikti to paties lygio, koks buvo numatytas šiems metams. (...) Savaime suprantama, bus atstatomi kai kurie mokytojų darbo užmokesčio koeficientai tiems mokytojams, kurių atlyginimai beveik sudaro minimalią mėnesinę algą", - sakė A. Butkevičius.

Premjero teigimu, kitą trečiadienį Vyriausybė turėtų svarstyti nutarimą dėl kaimo mokyklų finansavimo.

"Yra noras, kad vaikas nebūtų vežamas 15 ar 20 kilometrų į mokyklą, o lankytų ją vietoje (kurioje gyvena, - ELTA). Būtų galima sujungti kai kurias klases, ir situacija turėtų išlikti stabili", - patikino Vyriausybės vadovas.

Lietuvos savivaldybių asociacijos viceprezidentas, Ignalinos rajono meras Bronis Ropė teigė, kad buvusi Vyriausybė finansinės krizės metu sistemiškai mažino mokykloms skirtas lėšas, o tai vertė mokytojus, ypač kaimo mokyklų, dirbti už minimalią algą arba net eiti nemokamų atostogų. Pasak jo, dėl tokio lėšų mažinimo dauguma mokyklų pasirinko dirbti pagal minimalų atlyginimo koeficientą.

"Jei mokykloje mokinių sumažėja dešimčia, išlaidos nesumažėja, nes nė vienas mokinio komplektas nesumažėja. Tai tas dirbtinis trejų metų pinigų mažinimas privedė prie to, kad mokytojai ir eina nemokamų atostogų, ir dirba pagal minimalų koeficientą", - sakė B. Ropė.

Pasak jo, Ignalinos rajone iš penkių kaimo mokyklų trims gresia uždarymas.

Kauno rajono meras Valerijus Makūnas džiaugėsi, kad Vyriausybė atidžiai peržiūri mokinio krepšelio apmokėjimo metodiką ir mokyklų tinklo pertvarkos taisykles.

"Nuo šių mokslo metų finansavimas švietimui bus 60 mln. litų didesnis, nors yra mokinių mažėjimo tendencijos. Tai reiškia, kad atsiranda visiškai naujos galimybės neišskirti įvairių mokyklų atlyginimų, mokėti jiems už sąsiuvinius, mokėti išeitines kompensacijas. (...) Manau, kad reikia susitarti, koks bus kaimo mokyklų likimas", - sakė Kauno rajono meras.

Jo teigimu, 2009 m. švietimui buvo skiriama 7 proc. biudžeto, šiemet ši dalis nesiekia 5 proc.

Kauno rajone, anot jo, mokyklos nėra uždaromos, jos yra pertvarkomos.

"Ir vidurinių, ir pagrindinių mokyklų tinklas toks pat. Einama multifunkcinių centrų modelio kryptimi, kai atsiranda vaikų darželis, pradinė mokykla, bendruomenės centras, seniūnija, kultūros centras, biblioteka. Taip efektyviai naudojami žmogiškieji ir materialieji ištekliai", - kalbėjo V. Makūnas.