„Labai norėjau studijuoti ekonomiką, bet dėstymo metodika neatitiko mano lūkesčių. Suprantu, kad dėstytojai – savo srities specialistai, bet tai nereiškia, kad jie moka gerai dirbti su studentais. Tikėjausi inovatyvaus požiūrio, o ne mokyklose išmoktų dalykų kartojimo", - kalbėjo į Daniją padirbėti sausį išvykstantis vaikinas.
Mokymasis iš dar 1999 m. išleistų mikroekonomikos vadovėlių, sąsiuvinio iš rankų nepaleidžiantys ir viską aklai ant lentos perrašantys dėstytojai, burtai, nulemiantys pasirenkamąjį dalyką bei vaikino poreikių neatitinkančios ir, jo manymu, ateičiai nenaudingos kalbos kultūros ir filosofijos paskaitos, Visa tai, pasak Šiaulių Juliaus Janonio gimnaziją baigusio J. Švėgždos jį paskatino vos po kelių mėnesių nutraukti studijas.
„Abejoju, ar ekonomikos studijas pasirinkusiam studentui privalu žinoti, jog žodis „Alytus" yra kirčiuojamas lygiai taip pat, kaip žodis „dangus". - savo nuomonę dėstė vaikinas. – O kam ekonomistui per psichologijos paskaitas mokytis, kas yra aksonas? Ar negalėjome per filosofijos paskaitas analizuoti, pavyzdžiui, Adamo Smito „Tautų turto prigimtį ir priežastį", o ne diskutuoti apie tai, ar mes šiuo metu ne sapnuojame, o gyvename? Juk viso to dirbant man nereikės."
Švietimo ir mokslo ministrė A. Pitrėnienė sutiko, kad studijų programa turėtų būti labiau pritaikoma konkrečiai krypčiai ir atsižvelgiama į tai, ką studentai studijuoja, tačiau kartu priminė, kad universitetas – nėra profesinė mokykla, kurių tikslas paruošti specialistą konkrečiai darbo vietai. Pasak ministrės, studijos gilina mokykloje įgytas žinias, be to, būtina nepamiršti kad aukštojo mokslo paskirtis daug platesnė. Jis turėtų suteikti žmogui galimybę atsiskleisti, pačiam kurti darbo vietas, gebėti prisitaikyti prie naujų darbo vietų ir sparčiai besikeičiančių aplinkybių. „Tiesa, po savo viešo laiško jau sulaukiau pasiūlymų stoti į profesinę mokyklą", - juokėsi vaikinas. – Aš nežinau, ar pasiliksiu Danijoje, ar grįšiu į Lietuvą, bet tikrai nesakau, kad nebenoriu studijuoti Lietuvoje."
Ministrė prisipažino, kad sulaukia vis daugiau nusiskundimų iš studentų, tačiau aukštąsias mokyklas saugo akademinės autonomijos principas. „Jas gina Konstitucija, todėl negaliu tiesiog liepti kažką pakeisti, tai nėra taip paprasta", - pažymėjo švietimo ir mokslo ministrė, paklaususi, ką 19-metis bandė daryti, kai studijos jo pradėjo netenkinti. Vaikinas sakė savo problemas išsakęs iš kuratoriams, bet nesikreipęs nei į rektorių, nei į prorektorių. „Reikėjo išbandyti visas galimybes ir neskubėti priimti sprendimo. Suburti bendraminčių ir eiti kalbėtis, tartis, diskutuoti", - kalbėjo A. Pitrėnienė.
J. Švėgžda nudžiugo, kai išgirdo, kad ministrė visas jo išsakytas pastabas perduos darbo grupei, kuri analizuoja aukštojo mokslo situaciją ir teikia savo pasiūlymus, kaip būtų galima išspręsti problemas. „Aš dėl to ir parašiau laišką – iš patriotiškumo ir noro, kad švietimo situacija Lietuvoje gerėtų. Puikiai suprantu, kad aukštųjų mokyklų autonomija trukdo greitiems pokyčiams", - sakė vaikinas.
