Tačiau pasibaigus pagrindiniam priėmimui aiškėja, kad daug studentų į aukštąsias mokyklas vis dėlto neatvyko. Manoma, dauguma galėjo išvykti studijuoti į užsienį. Todėl nemokamų studijų vietų atsilaisvino šimtai.
„Liks ir universitetų, ir kolegijų sektoriuose po kelis šimtus laisvų vietų. Tie, kurie pildė prašymus antram etapui šią savaitę, laiko dar turi ir rytoj iki vėlumos. Jie tikrai turi nemaža vilties“, – tvirtino Aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti prezidentas Pranas Žiliukas.
Kolegijos sako, kas pas juos liko apie 20–30 proc. valstybės apmokamų vietų studijuoti. Gausiausiai – techninių mokslų specialybių.
„Elektros inžinerijos geros programos, statybos inžinerijos yra paklausūs specialistai. Mes pasiryžę ir daugiau tų studentų priimti. Taip kad jie laukiami. Transporto specialistai laukiami, bus vietų programose“, – vardijo Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijos Priėmimo komisijos sekretorius Eimutis Zakarevičius.
Valstybės finansuojamų studijų nebeliko tik Karo bei Muzikos ir teatro akademijose.
Dar daugiau galimybių yra per antrąjį priėmimą įstoti į mokamas vietas. Universitetai teigia, kad tokių pas juos likę apie pusę, ypač – fizinių ir techninių mokslų specialybių.
„Manau, pusė į mokamas vietas pakviestųjų neatėjo. Už techniškuosius mokslus, kur mokestis už studijas siekia 3,8 tūkst. litų už semestrą, žmonės neturi tiek pinigų mokėti“, – teigė VGTU Priėmimo komisijos sekretorius Romualdas Kliukas.
Universitetai pastebi tendenciją, kad brangius techninius mokslus studijuoti už savo lėšas kasmet pasirenka vis mažiau studentų. Abiturientai srūva į kur kas pigesnius socialinius mokslus.
Neįstojusieji per šį, antrąjį priėmimą, dar vieną galimybę turės kitą savaitę, kai mokyklos skelbs likusias laisvas vietas ir kvies abiturientus jas užimti.
 
Kristina Garalevičiūtė
LTV „Šiandien“