Šio rudens sergamumas šiam metų laikui būdingomis ligomis išlieka panašus į pernykštį. Praėjusią savaitę - rugsėjo 29-spalio 5 dienomis - Lietuvoje registruotas kiek mažesnis sergamumas peršalimo ligomis.

Penktadienį Seime rengiamas sporto forumas "Sveiki, fiziškai aktyvūs, sportiškai išprusę vaikai ir jaunuoliai - moderni, ekonomiškai stipri ir saugi valstybė".

Sveikatos apsaugos ministro įsakymu sudaryta darbo grupė, išanalizavus stacionarinės paliatyviosios pagalbos teikimo problemas, jų priežastis ir galimus sprendimo būdus, parengė stacionarinės paliatyviosios pagalbos teikimo tvarkos tobulinimo pasiūlymus.

1964 m. spalio 14 d. profesorius akademikas Algimantas Marcinkevičius pirmą kartą Lietuvoje atliko širdies operaciją su dirbtine kraujotaka 14 m. pacientei su įgimta širdies yda. Šiandien šiai pacientei jau 64 m., o Vilniaus universiteto širdies chirurgijos centras pažymi nueito kelio 50-metį. Šią operaciją profesoriui A.Marcinkevičiui atlikti padėjo akademikas Eugenijus Mešalkinas iš Novosibirsko.

Nemažai verslininkų, prekiaujančių maisto papildais internetinėse parduotuvėse, siekia tik greito uždarbio, todėl nekreipia dėmesio nei į teisės aktuose nustatytus reikalavimus, nei į tai, kad siūlydami produktus su kenksmingomis medžiagomis kelia grėsmę žmonių sveikatai. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) specialistai, šiemet patikrinę 257 skirtingų pavadinimų maisto papildus, nustatė, kad 38 proc. neatitiko teisės aktų reikalavimų.

Rugsėjo 28-ąją pasaulyje minima pasiutliges diena. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, pirmąjį šių metų pusmetį medicinos pagalbos kreipėsi 2 775 asmenys, nukentėję nuo įvairių laukinių ir naminių gyvūnų. Tai - šimtu asmenų mažiau nei pernai per tą patį laikotarpį (2 877).

Tarpinstitucinė derybų komisija baigė kainų derybas su vaistų gamintojais, nuspręsta, kad ligoninių perkamų medikamentų kaina bus mažinama dešimtadaliu.

Seimo narė Alma Monkauskaitė sako, kad Lietuva yra pasirengusi gydyti Ebolos virusu užsikrėtusius ligonius, jeigu to prireiktų.

Lietuviai panašūs į italus ne tik savo temperamentu ir pamaldumu, tačiau ir tuo, jog esame iš tų Europos tautų, kurios grybauja. „Lietuviams tinka apibūdinimas grybų mėgėjai (lot. mycophile) – grybus renkame laisvalaikiu, mėgstame juos valgyti“, – sako Kauno technologijos universiteto (KTU) Cheminės technologijos fakulteto doktorantė Lina Smolskaitė. Pasak jos, daugiausia grybų mėgėjų yra Pietryčių Azijoje, Venesueloje, Rytų ir Vidurio Europoje, Italijoje. Nenuostabu – šių šalių miškuose auga daugiausiai grybų, jos turi seniausias grybų rinkimo bei valgio gaminimo naudojant grybus tradicijas.

Valentinas Mazuronis kartu su Europos laisvės ir tiesioginės demokratijos frakcijos nariais parengė Europos Parlamento rezoliucijos projektą dėl ES atsako į ebolos viruso protrūkį.