Kauno valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) inspektoriai gavę skundą iš vartotojo ir informacijos iš Kauno klinikinės ligoninės apie du ūmių žarnyno užkrečiamųjų ligų atvejus, pradėjo tyrimą.

Įsibėgėjus vasarai, Kauno miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuras pataria, kaip elgtis, kad karšti ir saulėti orai nepakenktų sveikatai. Pagrindinių taisyklių laikymasis padės geriau jaustis bei išvengti su perkaitimu susijusių negalavimų.

Psichologijos veiklos praktikoje vis dažniau taikoma dailės terapija. Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Socialinių mokslų fakulteto (SMF) Sveikatos psichologijos magistrantūros studijų absolventė Agnė Tarbejevaitė su kolegomis veda meno terapiją vaikų, jaunimo ir suaugusiųjų grupėms.

Ne visi galime pasigirti puikiu regėjimu, nors ir norėtume. Jei akys nusilpo, tikėtina, kad reikės pasirinkti regėjimo korekcijos priemonę ar priemones.

Įsibėgėjus javapjūtei ir artėjant rugpjūčio mėnesiui, kartu auga ir didelė afrikinio kiaulių maro (AKM) protrūkio grėsmė. Žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė ir Valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovas, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) direktorius Jonas Milius kreipėsi į savivaldybių administracijas.

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos duomenimis, birželio 24 d. temperatūra naktį sieks 13–18, dieną 24–29 laipsnius. Artėjant ilgajam savaitgaliui, Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras primena, kad karštis gali paveikti kiekvieno žmogaus sveikatą, bet ypač jautrūs yra kūdikiai ir vaikai iki 4 metų amžiaus, 65 metų amžiaus ir vyresni žmonės, asmenys, turintys antsvorio, dirbantys sunkų fizinį darbą, sergantys įvairiomis ligomis (endokrininėmis, inkstų, širdies kraujagyslių). Per karščius galima nukentėti dėl nudegimų, šilumos smūgio, saulės smūgio, hipoksijos (deguonies bado), ir ragina nebūti abejingiems savo ir artimųjų sveikatai.

Balandžio pabaigoje Lietuvą pasiekusios vakcinos nuo meningokokinės infekcijos daugelis gydymo įstaigų jau nebeturi.

Pirmoji Baltijos šalyse integruota operacinė įrengta Kauno klinikų Ausų, nosies ir gerklės ligų klinikoje, tačiau jos privalumais galės naudotis ir kitų sričių chirurgai, būsimieji medikai ir tarptautinių mokymų dalyviai. „Integruotoje operacinėje darbas vyks sparčiau, ergonomiškiau ir tai leis užtikrinti dar aukštesnės kokybės pagalbą ir saugumą mūsų pacientams“, – pristatydamas operacinę kalbėjo Ausų, nosies ir gerklės ligų klinikos profesorius Saulius Vaitkus.

Statistika rodo, kad antsvorį turintys 25–30 metų žmonės miršta 12 kartų dažniau nei jo neturintys, 45–50 metų moterys su antsvoriu rizikuoja susirgti ateroskleroze, o vyrams ši liga diagnozuojama dar jaunesniame amžiuje. Ir tai tik kelios liūdnos pasekmės, kurios gresia laiku nesusirūpinus savo augančiu svoriu.

Vilniuje naujagimis gimė turėdamas įgimtą stuburo ir nugaros smegenų sklaidos defektą – mielomeningocelę, kurios neoperuojant per pirmąją parą vaiko gyvybei kiltų grėsmė, teigia operaciją atlikę Vaikų ligoninės neurochirurgai Ramūnas Raugalas ir Gintaras Migauskas. Tai sudėtinga ir kompleksinė centrinės nervų sistemos ir stuburo slankstelių įgimta patologija, kurią turėdami Lietuvoje per metus gimsta apie 15 naujagimių.