Jurbarko valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (Jurbarko VMVT), gavusi informaciją iš UAB „Jurbarko vandenys“, laikinai uždraudė Šimkaičių miestelio ir Kniečių kaimo (Jurbarko r.) vandenvietės tiekiamą geriamą vandenį naudoti maistui dėl jame nustatyto padidinto toksinio (cheminio) rodiklio – arseno kiekio (15 µg/l, kai ribinė vertė – 10 µg/l).

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) medikai informuoja, sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) šalyje nežymiai padidėjo.

Atvėsus orams, padažnėjus lietui ir pučiant stipresniam vėjui, besiskundžiančiųjų viršutinių kvėpavimo takų problemomis skaičius auga, gripo epidemija dar laukia savo eilės. Deja, specialistai pastebi, kad bandydami sau padėti žmonės dažnai užsiima savigyda ir daro daugybę klaidų, rašoma pranešime spaudai. „Vėtrungės klinikos“ šeimos gydytoja Ernesta Statkuvienė atskleidžia, kokias didžiausias klaidas daro peršalimo simptomus besigydantieji namuose.

Kankinantys odos bėrimai ir pleiskanojimas, sąnarių uždegimai ir kitokie negalavimai, nuolatinis psichologinis diskomfortas. Šiuos ir dar daugelį kitų sunkumų tenka išgyventi sergantiesiems žvyneline. Deja, šiuolaikinis gyvenimo būdas, kai nuolat bėgama, spaudžia terminai, tenka apdoroti milžiniškus informacijos kiekius bei kone kasdien patiriame stresą, ypač palankus žvynelinei pasireikšti.

Medus – natūrali gydomoji priemonė, dažnai naudojama lietuvių liaudies medicinoje kaip vaistas nuo daugelio ligų. Iš kartos į kartą yra perduodamos legendos apie šio negendančio produkto gydomąsias savybes. Vis dėl to, dažniausiai medus naudojamas imuniteto stiprinimui bei peršalimo ligoms gydyti. Pasak „Maximos“ komercijos vadovės didžiausių parduotuvių lentynose medaus yra apie 50 skirtingų rūšių, pakuočių dydžių ir net skonių. Daugiau nei 60 proc. medaus asortimente sudaro Lietuvos ūkininkų tiekiamas medus.

„Galvos smegenų insultas – ūminis galvos smegenų kraujotakos sutrikimas, kuris šiomis dienomis, net ir esant didžiulei medicinos mokslo pažangai, išlieka viena dažniausių mirties bei pagrindine ilgalaikio neįgalumo priežastimi. Pastaruosius kelerius metus iš eilės šalyje registruojama apytiksliai po 10 tūkst. ūminių insultų atvejų, o šia liga suserga ne tik vyresnio ir senyvo amžiaus ligoniai, bet ir jauni, darbingi žmonės. Būtent dėl šių bruožų insultas pelnytai „tituluojamas“ 21-ojo amžiaus rykšte“, – sako Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) Insulto centro vadovas dr. Aleksandras Vilionskis.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) gavo informaciją, kad JAV Žemės ūkio departamento Maisto saugos kontrolės tarnyba (FSIS) nuo praėjusio ketvirtadienio (2018 10 18) sustabdė visą kiaulienos importą iš Lenkijos. JAV pareigūnų susirūpinimą sukėlė afrikinio kiaulių maro (AKM) protrūkiai šioje valstybėje.

Nors gripo virusas aplinkoje cirkuliuoja nuolat, iki sezoninio piko, jį ypač lengva supainioti su peršalimo ligomis. Todėl specialistai perspėja gripo sezonui ruoštis iš anksto ir nenumoti ranka į pirmuosius simptomus.

Vėžio gydymui skirti tyrinėjimai per pastaruosius dešimtmečius išgyveno tikrą revoliuciją – smarkiai patobulėjo ankstyva diagnostika, atsirado daugybė inovatyvių gydymo metodų. Du iš jų šiuo metu intensyviai tobulina Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) mokslininkai, jau daugiau nei 20 metų ieškantys būdų efektyviai įvesti vaistus į vėžinį audinį: naujausias jų projektas integruoja du metodus, kurie susiję su ląstelių ir audinių veikimu elektriniais laukais bei ultragarsu.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) medikai informuoja, kad sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) šalyje išlieka panašus. O didžiausias sergamumas gripu ir peršalimo ligomis – Kaune.