Žalioji arbata ne tik pasižymi turtinga istorija, bet ir įvedė kultūrines tradicijas daugelyje šalių: nuo Japonijos iki Kinijos, nuo Maroko iki Jungtinės Karalystės žalioji arbata sužavėjo žmones savo unikaliais skoniais ir nauda sveikatai.

Kiekvieną rudenį, sužvarbus orams, svarbu daugiau dėmesio skirti organizmo stiprinimui. Vienas iš būdų tai padaryti – į mitybos racioną įtraukti kuo daugiau vitaminų kupinų vaisių, pavyzdžiui, citrinų. Vienoje citrinoje randama net pusė vitamino C dienos dozės, todėl rudenį jomis mėgautis ypač svarbu, o jų panaudojimo būdų virtuvėje – gausybė. 

Žiemą ar vasarą, šilta arbata po pietų pagerins virškinimą, suteiks žvalumo ryte, o vakare nuramins. Žolininkas pataria vasarą atsargiai gerti labai šaltą arbatą – organizmui tai gali sukelti šoką ir vietoje lauktos naudos teks gydytis peršalimą.

Arbata yra mėgstamiausias gėrimas milijonams žmonių visame pasaulyje. Nepaisant greito arbatos paruošimo būdo ir unikalių aromatų įvairovės, daugelis čia daro grubias klaidas, kurios neleidžia mėgautis tikru gėrimo skoniu. Tikriausiai susimąstėte, ar patys nedarote šių klaidų, tiesa?

Šalta arbata – gaivinantis ir troškulį karštą vasaros dieną malšinantis gėrimas, kurį lengvai galime pasidaryti ir namų sąlygomis. Tačiau kaip išsirinkti, kokius ingredientus geriausia derinti tarpusavyje? Prekybos tinklo „Iki“ maisto ekspertė Vilma Juodkazienė dalijasi pagrindinėmis taisyklėmis, kaip pasigaminti šį gėrimą namuose ir pateikia tris gaivinančios šaltos arbatos receptus.

Gruodžio 15-ąją buvo minima tarptautinė arbatos diena. Visame pasaulyje senas tradicijas turintis gėrimas populiarumo nepraranda ir Lietuvoje, o kai kurios lietuviškos žolelių arbatos šiuo metu sulaukia didžiausio pirkėjų dėmesio, nes padeda sustiprinti imunitetą ir jaustis sveikiau.

Karštą vasaros dieną tik ir norisi atsigaivinti, tačiau kuo? Vanduo – vienas iš populiariausių pasirinkimų, tačiau, ką gerti, kai norisi dar neragautų skonių? Pasak „Maximos“ komercijos vadovės, būtent prasidėjus karštajam sezonui, gegužės-rugpjūčio mėnesiais, šaltos arbatos paklausa stipriai išauga. Kokią šaltą arbatą pasigaminti namie? Patarimais ir receptais dalinasi „Maximos” maisto gamybos ekspertas Aidas Poleninas.

Skaudanti gerklė, kosulys, bendras silpnumas - įprasti simptomai, pranešantys apie peršalimo ligas. Pasijutus blogai norime greičiau šių simptomų atsikratyti, tačiau neretai pamirštama, kad tokios kovos sėkmė priklauso ne tik nuo vaistų, bet ir mitybos, geriamų skysčių, tinkamo poilsio. Teisingai pasirinktas maistas, dažnai geriamos vaistažolių arbatos bei skubiai suvartotas vitaminas C labai svarbūs norint numalšinti nemalonius peršalimo simptomus. Tiesa, ruošiant arbatą svarbu atsiminti: verdančiu vandeniu užplikytos vaistažolės bus neveiksmingos.

Europos maisto saugos tarnyba (EFSA) šiemet atliko žaliojoje arbatoje esančių katechinų saugos vertinimą, reaguodama į įtarimus dėl galimo jų žalingo poveikio kepenims. EFSA pateikė išvadą, kad žaliosios arbatos užpile ir kituose analogiškuose gėrimuose esantys katechinai yra nekenksmingi sveikatai. Tačiau juos naudojant kaip maisto papildus po 800 mg per dieną ar didesnėmis dozėmis, gali kilti sveikatos problemų.

Nuovargis, tingulys, persivalgymo ir sunkumo jausmas – kasmetiniai didžiųjų švenčių padariniai, galintys kankinti net keletą dienų. Kartu tai ir akivaizdūs signalai, kad mūsų organizmams reikalinga detoksikacija, kurios pagrindinis įrankis siekiant atgaivinti organizmą – apgalvota ir subalansuota mityba.