Pasak Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Pulmonologijos ir imunologijos klinikos vadovo profesoriaus Raimundo Sakalausko, niekada ne per vėlu pagerinti gyvenimo kokybę, nepriklausomai nuo lėtinės obstrukcinės plaučių ligos stadijos. Jei jaučiate dusulį ar kitus šiai ligai būdingus simptomus, profesorius pataria apie tai pasikalbėti su šeimos gydytoju, kuris paskirtų tyrimus plaučių funkcijai įvertinti.
„Pastaraisiais metais visuomenė geriau susipažinusi su šia lėtine liga, atsirado naujų vaistų jai gydyti, ilgalaikė deguonies terapija tapo pasiekiama pacientams, kuriems yra lėtinis kvėpavimo nepakankamumas", – teigia prof. R. Sakalauskas. Nepaisant to, Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, lėtinė obstrukcinė plaučių liga yra ketvirta pagal dažnį mirties priežastis, o artimiausiais metais taps dar dažnesne.
Kauno klinikų Pulmonologijos ir imunologijos klinikoje konsultuojami ir gydomi LOPL sergantys pacientai, yra galimybė atlikti visus reikiamus šiuolaikinius funkcinius, radiologinius bei endoskopinius tyrimus. Lėtinei obstrukcinei plaučių ligai gydyti skiriamas ne tik modernus gydymas vaistais, bet gali būti taikoma ir dirbtinė plaučių ventiliacija namuose. Kai kuriems pacientams prireikia ir plaučių transplantacijos. Šios operacijos Lietuvoje atliekamos tik Kauno klinikose.
Dėl didelio paplitimo, lėtinės eigos bei kitų ypatumų, LOPL lemia milžiniškas su ja susijusias medicinines, socialines ir kitas išlaidas. Su šia liga susiduria ne tik gydytojai pulmonologai, bet ir šeimos gydytojai, vidaus ligų gydytojai bei kiti specialistai, kurie konsultuoja LOPL sergančius pacientus dėl gretutinių ligų. Šią klastingą ligą svarbu kuo anksčiau diagnozuoti ir kuo greičiau pradėti ją gydyti. Riziką susirgti šia lėtine liga didina tabako rūkymas, aplinkos teršalai bei paveldimumas. Vis dėlto didžiausias rizikos veiksnys yra rūkymas. Rūkymas (net ir pasyvus) lemia apie 80 proc. visų lėtinės obstrukcinės plaučių ligos atvejų.
Kauno klinikų informacija