Jau nuo 1999 m. Lietuvos Respublikos Vyriausybė siekė skatinti neatlygintiną donorystę. Todėl nuspręsta pagerbti šioje kilnioje veikloje dalyvaujančius asmenis, įsteigti garbės donorų vardus. Donorui, nemažiau, kaip 20 kartų nemokamai davusiam kraujo ar 100 kartų plazmos, įteikiamas donorystės žymūno pažymėjimas. Nemažiau kaip 30 kartų nemokamai davusiam kraujo ar 150 kartų plazmos donoras, gauna nusipelniusio donoro pažymėjimą.
Aukščiausias apdovanojimas – Garbės donoro vardas (kartu su tai patvirtinančiu ženklu ir pažymėjimu) suteikiamas donorui, ne mažiau kaip 40 kartų nemokamai davusiam kraujo ar 200 kartų – plazmos ir ne mažiau kaip 10 metų aktyviai dalyvaujančiam nemokamos donorystės veikloje.
„Pirmą kartą neatlygintiniems kraujo donorams Lietuvos donorystės žymūno pažymėjimai buvo įteikti 2006 m. sausio 27 d. Tuomet buvo apdovanoti 6 asmenys. 2008 m. gruodį pirmą kartą Lietuvos neatlygintinos kraujo donorystės istorijoje suteikti Garbės donoro vardai. Įvairūs garbės vardai suteikti jau 1418-ai mūsų šalies donorų (iš jų: 903 – donorystės žymūno, 392 – nusipelniusio donoro, 123 – Garbės donoro)“, – renginio dalyviams kalbėjo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministrė Rimantė Šalaševičiūtė.
Į šventę susirinko visi neabejingi neatlygintinai kraujo donorystei. Tai – kraujo donorai, jų artimieji, savanoriai ir rėmėjai, net ir tie, kurie dėl įvairių priežasčių negali duoti kraujo, bet ženkliai prisideda prie neatlygintinos kraujo donorystės įtvirtinimo Lietuvoje. Ir visi jie susirinko padėkoti tiems, kurie tiesiogiai aukoja save vardan kitų.
Ne vienas iš dalyvių tyliai nubraukė jaudulio ašarą klausydamiesi Gabrieliaus Liaudansko pasakojimo apie tai, kas jį paskatino tapti kraujo donoru, žvelgdami į Aurėją Kalaimaitę, kuri žemai lenkėsi dėkodama už išgelbėtą gyvybę. Griausmingais aplodismentais buvo palydėtas Rimantas Varanavičius, visą gyvenimą pašventęs neatlygintinai kraujo donorystei (kraujo jis davė 65 kartus) ir šia idėja uždegęs savo sūnų Simą.