Lietuvos gyventojų mirties priežasčių struktūra jau daugelį metų išlieka nepakitusi. Trys pagrindinės mirties priežastys – kraujotakos sistemos ligos, piktybiniai navikai ir išorinės mirties priežastys 2014 m. sudarė 84,2 proc. visų mirties priežasčių. Nuo kraujotakos sistemos ligų mirė daugiau nei pusė, t.y. 56,0 proc., nuo piktybinių navikų – 19,9 proc., o nuo išorinių mirties priežasčių – 8,3 proc. visų mirusiųjų, - skelbia Higienos instituto Mirties atvejų ir jų priežasčių valstybės registras.

2014 m. Lietuvoje mirė 20 110 vyrų, lyginant su 2013 m. – 679 vyrais mažiau. Vyrų mirtingumo rodiklis 2014 m. buvo 1488,4/100 000 vyrų (2013 m. – 1525,9/100 000 vyrų). Daugiausia (47,0 proc.) vyrų mirė nuo kraujotakos sistemos ligų, iš kurių vyraujančios buvo išeminės širdies ligos ir smegenų kraujagyslių (cerebrovaskulinės) ligos.

Nuo piktybinių navikų 2014 m. Lietuvoje mirė 4 525 vyrai, t. y. 22,5 proc. visų mirusių vyrų. Daugiausiai vyrų mirė nuo trachėjos, bronchų ir plaučių, priešinės liaukos ir skrandžio piktybinių navikų.

12,8 proc. visų 2014 m. mirusių vyrų žuvo dėl išorinių mirties priežasčių. Iš 2 571 vyro, 55,6 proc. mirė nuo nelaimingų atsitikimų (apima transporto įvykius, nukritimus, paskendimus, atsitiktinius apsinuodijimus), 29,9 proc. nuo savižudybių. 2014 m. vyrų mirtingumo rodiklis nuo išorinių mirties priežasčių buvo 190,3/100 000 vyrų ir lyginant su 2013 m. (204,7/100 000 vyrų) nežymiai sumažėjo. Nuo išorinių mirties priežasčių mirė 3,4 karto daugiau vyrų negu moterų.

Ketvirtoje vietoje vyrų mirties priežasčių struktūroje yra virškinimo sistemos ligos. 2014 m. nuo jų mirė 1 131 vyras, t.y. 5,6 proc. visų mirusių vyrų.

2014 m. Lietuvoje mirė 20 142 moterys, lyginant su 2013 m. – 580 moterų mažiau. Moterų mirtingumo rodiklis 2014 m. buvo 1273,8/100 000 moterų (2013 m. – 1299,0/100 000 moterų). Daugiausia moterų (64,9 proc.) mirė nuo kraujotakos sistemos ligų

Nuo piktybinių navikų 2014 m. mirė 3 503 moterys ir sudarė 17,4 proc. visų mirusių moterų. Iš jų daugiausia mirė nuo krūties, skrandžio ir kiaušidžių piktybinių navikų.

Trečioje vietoje moterų mirties priežasčių struktūroje yra virškinimo sistemos ligos. Nuo jų 2014 m. mirė 959 moterys ir sudarė 4,8 proc. visų mirusių moterų. Moterų mirtingumo nuo virškinimo sistemos ligų rodiklis 2014 m. 60,6/100 000 moterų (2013 m. – 64,3/100 000 moterų).

Nuo išorinių mirties priežasčių 2014 m. mirė 767 moterys ir sudarė 3,8 proc. visų mirusių moterų. Moterų mirtingumo nuo išorinių mirties priežasčių rodiklis 2014 m. buvo 48,5/100 000 moterų (2013 m. – 51,8/100 000 moterų).

2014 m. mirė 135 1–17 metų amžiaus vaikai (89 berniukai ir 46 mergaitės). 100 000 šio amžiaus vaikų 2014 m. teko 27,1 mirusiojo. Pagrindinės 1–17 metų amžiaus vaikų mirties priežastys buvo išorinės mirties priežastys (52,6 proc.), nervų sistemos ligos (14,1 proc.), piktybiniai navikai (11,1 proc.) ir įgimtos formavimosi ydos (8,1 proc.).

2014 m. mirė 118 kūdikių (vaikų iki 1 metų), lyginant su 2013 m. – 8 kūdikiais daugiau. Pagrindinės kūdikių mirties priežastys buvo įgimtos formavimosi ydos (43,2 proc.), perinatalinio laikotarpio ligos (33,9 proc.) ir kūdikio staigios mirties sindromas (6,8 proc.).