Daugelį metų dalis asmenų, užsikrėtusių sifiliu, gali neturėti ar nepastebėti jokių infekcijos požymių, todėl jiems vystysis vėlyvojo sifilio komplikacijos. Pirminio sifilio simptomai atsiranda praėjus 2-3 savaitėms (10-90 d.) po užsikrėtimo. Infekcijos patekimo vietoje atsiranda opelė (kietasis šankeris). Po kelių savaičių opa gali užgyti savaime, tačiau, jei nepaskiriamas gydymas, infekcija (sifilis) progresuoja į antrinę stadiją. Praėjus 3-6 savaitėms po opos atsiradimo, bakterija patenka į kraujotaką ir pažeidžia daugelį organų. Galima pastebėti neniežtintį odos bėrimą, dažnai atsirandantį delnuose ir paduose, ataugas lytinių organų gleivinėje, padidėjusias tonziles ir baltas apnašas burnoje, padidėjusius neskausmingus limfmazgus ar rečiau išslinkusių galvos, barzdos, antakių plaukų lopinėlius, gali išsivystyti kurtumas, kepenų, inkstų ar smegenų uždegimas, kilti akių problemų. Odos ir gleivinės pažeidimai gali išnykti ir savaime, nesigydant, tačiau liga progresuoja ir vystosi vėlyvasis sifilis, pažeidžiantis vidaus organus. Kol asmuo nejunta jokių sveikatos sutrikimų, o tai gali trukti keletą metų, jam būna latentinis (slaptasis) sifilis.

Siekiant apsisaugoti ne tik nuo sifilio, bet ir kitų lytiškai plintančių infekcijų, rekomenduojama vengti atsitiktinių lytinių santykių, nuolat ir teisingai naudoti prezervatyvus lytinių santykių metu. Pastebėjus bėrimus, pūsleles, opas – susilaikyti nuo lytinių santykių ir nedelsiant kreiptis į savo šeimos gydytoją.