„Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras pastebėjo, kad šį sezoną sergamumas gripu iš pradžių pradėjo didėti Vakarų Europos šalyse, vėliau gripo virusas paplito Rytų kryptimi, – teigia sveikatos apsaugos viceministras Erikas Mačiūnas. – Svarbu, kad visoje Europoje išskiriami gripo virusai atitinka šio sezono gripo vakcinos sudėtį. Taigi, kviečiu pasirūpinti savo ir savo artimųjų sveikata – kuo skubiau pasiskiepyti nuo gripo“.
Pasak E. Mačiūno, tinkamiausias laikas skiepytis yra spalio–lapkričio mėnesiais, tačiau skiepytis rekomenduojama ir dabar, nes nuo gripo viruso keliamų komplikacijų žmogus būtų apsaugotas didesnę dalį sergamumo gripu sezono.
Gripas yra ūminė kvėpavimo takų infekcija, plintanti oro lašeliniu būdu. Skirtingai nuo kitų kvėpavimo takų infekcijų, gripas sukelia ūmią ligą ir yra pavojingas dėl sukeliamų komplikacijų. Tai viena dažniausiai epidemijomis pasireiškiančių ligų, kuria kasmet suserga 5-10 proc. šalies gyventojų.
Gripui būdinga staigi pradžia: aukšta temperatūra (didesnė nei 38°C), sausas kosulys, gerklės, galvos ir raumenų skausmas, nuovargis ir silpnumas. Rečiau pasitaikantys gripo simptomai yra šleikštulys, vėmimas, pilvo skausmas, viduriavimas.
Plintant gripui ir kitoms virusinėms kvėpavimo ligoms, specialistai taip pat rekomenduoja kruopščiai plauti rankas su muilu ir vandeniu. Kosint ar čiaudint užsidengti nosį ir burną vienkartinėmis nosinaitėmis. Stengtis neliesti akių, nosies ir burnos, ypač neplautomis rankomis. Neliesti paviršių, kurie gali būti užteršti gripo virusu. Būtina dažnai vėdinti patalpas, tinkamai apsirengti bei vengti sąlyčio su sergančiais žmonėmis. Susirgus, kuo skubiau kreiptis į gydytoją ir neiti į darbą bei nevesti vaikų į ugdymo įstaigą.
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, nuo šių metų pradžios sergamumas gripu ir ūmių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų (ŪVKTI) sukeltomis ligomis sparčiai auga. Praėjusią savaitę vidutiniškai 67,2 susirgimo atvejų per savaitę teko 10 tūkst. gyventojų.
Sergamumas gripu laikomas epideminiu, kai sergamumo gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis rodiklis yra ne mažesnis kaip 100 atvejų 10 tūkst. gyventojų per savaitę, o klinikinių gripo atvejų skaičius sudaro 30 proc. visų registruotų gripo ir ŪVKTI atvejų.
Nuo 1700 m. pasaulyje kilo 10–13 gripo pandemijų, iš jų 3 buvo XX amžiuje. 1918–1919 m. ispaniškosios gripo pandemijos metu susirgo 25–30 proc., mirė – nuo 20 iki 40 mln. pasaulio gyventojų. Vėliau buvo išskirti kiaulių gripo (1930 m.) ir žmonių gripo (1933 m.) sukėlėjai bei buvo nustatytas jų tarpusavio ryšys.
Paaiškėjo, kad gyvulių, paukščių ir žmonių gripo virusai tarpusavyje gali susiformuoti naują gripo virusą, kuriam žmonių populiacija neturi atsparumo. Kita pandemija kilo 1947 m., ją sukėlė itališkasis gripas. 1957 m. – azijietiškasis gripas (mirė 4 mln. žmonių). 1968 m. Honkongo gripas (mirė 2 mln. žmonių). 1977 m. – rusiškasis gripas. Bėgant laikui pandemijas sukėlė vis nauji gripo viruso subtipai. 1997 m. kilo paukščių gripas Honkonge. Jis nepaplito žmonių populiacijoje. XXI amžiaus gripo pandemiją sukėlęs virusas pirmą kartą buvo identifikuotas 2009 m. balandį.
