Per pirmąjį ir antrąjį šių metų ketvirčius medicinos pagalbos kreipėsi atitinkamai 1085 ir 2110 nukentėjusiųjų nuo gyvūnų. Iš viso per devynis šių metų mėnesius medicinos pagalbos kreipėsi 5354 asmenys, kurie buvo nukentėję nuo gyvūnų.
2012 m. trečiąjį ketvirtį registruota 1400 suaugusiųjų ir 760 vaikų, kurie nukentėjo nuo sveikų, nežinomų ar pasiutlige sergančių gyvūnų. Per pirmąjį ketvirtį registruoti 834 suaugusieji ir 249 vaikai, o antrąjį ketvirtį – 1398 suaugusieji ir 704 vaikai, kurie nukentėjo nuo gyvūnų.
2012 m. trečiąjį ketvirtį šunys apkandžiojo 651 vaiką, (tai beveik tris kartus (215) daugiau nei pirmąjį ketvirtį) ir 1063 suaugusius žmones. Per antrąjį šių metų ketvirtį šunys apkandžiojo 1083 suaugusiuosius ir 614 vaikų. Per devynis šių metų mėnesius šunys apseilėjo, apkandžiojo ar kitaip sužalojo 1480 vaikų ir 2764 suaugusiuosius.
Lietuvoje dažniausiai žmonės nukenčia nuo šunų, 2012 m. pirmasis pusmetis – 2530, 2011 m. pirmasis pusmetis – 2569. 2012 pirmasis ketvirtis – 833, antrasis ketvirtis – 1697, trečiasis ketvirtis – 1714.
Dėl kačių padarytų sužalojimų per trečiąjį ketvirtį į medikus kreipėsi 346 asmenys, tai panašus skaičius žmonių kaip ir antrąjį šių metų ketvirtį ir dvigubai daugiau nei pirmąjį ketvirtį. Sveikos katės sužalojo 208 žmones, nežinomos katės – 137.
Per 2012 m. pirmąjį pusmetį daugiausiai pasiutusių gyvūnų, kurie apseiliojo, apkandžiojo ar kaip kitaip sužalojo žmones, buvo rasta tarp laukinių gyvūnų. 2012 m. per devynis mėnesius į medikus kreipėsi 10 žmonių, nukentėjusių nuo pasiutlige sergančių laukinių gyvūnų. Taip pat per devynis šių metų mėnesius į medikus kreipėsi 4 asmenys, nukentėję nuo pasiutlige sergančių galvijų.
Per devynis 2012 m mėnesius pasiutligės imunoprofilaktika skirta 3179 asmenims, tai sudarė 59% visų nukentėjusių. Tačiau labai žymiai sumažėjo skaičius nukentėjusiųjų, kuriems po sužalojimo buvo leidžiamas imunoglobulinas.
Šių metų pavasarį buvo vykdoma laukinių gyvūnų oralinė vakcinacija nuo pasiutligės. Kaip ir kasmet, visoje Lietuvos teritorijoje iš lėktuvų bus išmėtyti jaukai su vakcina. Laukinių gyvūnų vakcinacija pradedama nuo vakarinio Lietuvos pakraščio – iš Klaipėdos oro uosto ir tęsiama visoje Lietuvos teritorijoje. Nuo 2006 m. sistemingai vykdomos laukinių gyvūnų vakcinacijos rezultatai džiugina. Pastaraisiais metais Lietuvoje pasiutligės atvejų nustatoma vis mažiau.
Žmonės pasiutlige užsikrečia, kai jiems įkanda, įdreskia ar apseilėja sergantis naminis ar laukinis gyvūnas ir su gyvūno seilėmis pasiutligės virusas patenka į žaizdą. Iki šiol nėra veiksmingo pasiutligės gydymo. Nepaisant bandomų įvairių gydymo būdų, pagydyti sergančiųjų pasiutlige klinikinių simptomų stadijoje nepavyksta. Įkandus bet kokiam gyvūnui rekomenduojama kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, kur gydytojas įvertinęs situaciją ir galimą riziką užsikrėsti pasiutlige skirs profilaktinį pasiutligės vakcinacijos kursą.
Nespecifinės profilaktikos priemonėms priskiriami įvairiausi būdai, kuriais siekiama sumažinti pasiutligės viruso cirkuliavimo gamtoje intensyvumą bei sumažinti potencialiai užsikrėtusių laukinių gyvūnų kontaktus su žmonėmis tiesiogiai ar per laukinius gyvūnus. Šioms priemonėms priskiriamas ir pirminis žaizdos sutvarkymas. Įkandus gyvūnui, žaizdą rekomenduojama gerai išplauti, esant galimybei dezinfekuoti žaizdų dezinfekcijai tinkamomis priemonėmis. Tačiau šios priemonės neapsaugo nuo užsikrėtimo.
Parengė Imunoprofilaktikos skyriaus specialistas Giedrius Foktas.
