Pasaulinės Sveikatos Organizacijos duomenimis, kasmet nuo rūkymo miršta 3 milijonai žmonių. Viena iš keturių mirčių įvyksta dėl koronarinės širdies ligos, 20-30 proc. mirčių nuo koronarinės širdies ligos sukelia rūkymas. Pasaulio Sveikatos Organizacijos duomenimis, pastaraisiais metais Europoje rūko apie 28,6 proc. gyventojų, tarp jų daugiau vyrų (40 proc.) nei moterų (18 proc.). Didelė problema yra augantis paauglių, ypač mergaičių, rūkymas.

Lietuvoje rūkymo problema labai aktuali - rūkyti vidutiniškai pradedama 18 m. - bent kartą gyvenime yra rūkę 65,8 proc., niekada gyvenime nerūkė kas trečias (32,8 proc.). Rūkyti pradedama vis jaunesnio amžiaus. Tabako dūmuose yra apie 4000 cheminių junginių įvairių dalelių ir dujų pavidalu. Daugybė jų laikomi kancerogenais (sukeliančiais vėžį). Jie priskiriami patiems stipriausiems A klasės kancerogenams.

Higienos instituto Sveikatos informacijos centro duomenimis, 2013 m. Lietuvoje plaučių vėžys buvo 5-a pagal dažnį vyrų mirties priežastis ir 8-a - moterų. Iš 100 000 gyventojų 44,3 mirė nuo plaučių vėžio.

Iš viso nuo piktybinių navikų 2013 m. Lietuvoje mirė 7872 asmenys. Iš jų daugiausiai mirė nuo plaučių vėžio - 1309 asmenys. Antra pagal dažnį mirties priežastis tarp piktybinių navikų buvo skrandžio vėžys, nuo jo mirė 643 asmenys, trečia - krūties vėžys, nusinešęs 568 asmenų gyvybes.

70,6 proc. kasdien rūkančių suaugusiųjų norėtų mesti rūkyti. Dauguma jų (75,4 proc.) buvo susirūpinę dėl rūkymo poveikio sveikatai.

Pagrindiniai tabako dūmų nuodai yra šie:

• Dervos. Jos padengia plaučius, blokuoja kvėpavimo takus, sukelia plaučių emfizemą ir vėžį.
• Nikotinas. Lengvai į kraujotaką patenkanti toksinė medžiaga, prie kurios greit įprantama. Vienoje cigaretėje yra apie 1 mg nikotino. Nikotinas skatina koronarinę širdies ligą.
• Anglies monoksidas (CO). Patekęs į kraujotaką, išstumia deguonį iš hemoglobino. Skatina širdies ir kraujagyslių ligas.

Rūkymas padidina riziką sirgti:

1. Koronarine širdies liga nuo 2 iki 4 kartų.
2. Insultu nuo 2 iki 4 kartų.
3. Plaučių vėžiu vyrams 23 kartus, moterims - 13 kartų.
4. Padidina mirštamumą nuo obstrukcinių plaučių ligų 12-13 kartų.
5. Ilgalaikis rūkymas padidina sergamumą ir mirtingumą nuo kitų vėžių - gerklų, stemplės, kasos, šlapimo pūslės, gimdos kaklelio, kraujo.

Cheminės medžiagos, esančios dūmuose, veikia broncheoles ir plaučių audinius ir atsideda ant kvėpavimo takų gleivinės, todėl sukelia stiprius vietinius sudirgimus. Užkietėjusio rūkaliaus gleivinė tampa 4-5 kartus storesnė nei nerūkančio žmogaus. Sudirginta, pastorėjusi kvėpavimo takų gleivinė didina pasipriešinimą (orui keliaujant į plaučius) ir sunkina kvėpavimą. Rūkaliai nuolat kenčia nuo gerklės ir plaučių problemų - sausas nuolatinis kosulys, sukeliantis dusulį - lėtinis bronchitas, bronchinė astma. Rūkymas gerokai padidina druskos rūgšties gamybą skrandyje ir sukelia skrandžio opą. Nikotinas sutrikdo moters hormonų sistemą, mažina vaisingumą, gali būti persileidimų, priešlaikinio gimdymo, kūdikio mažesnio svorio priežastis. Ypač pavojinga rūkyti vartojančioms kontraceptines tabletes, nes tuomet rūkymas net 10 kartų padidina širdies priepuolio ir insulto riziką.

Sumažėja deguonies kiekis kraujuje - dalis hemoglobino rūkalių kraujyje lieka surišta su smalkėmis, o transportuojamo deguonies kiekis pastebimai sumažėja. Kvėpavimas aplinkoje esančiais kitų iškvėptais dūmais vadinamas pasyviu rūkymu. Pasyvus rūkymas padidina kardiovaskulinių ligų riziką nerūkantiems apie 30 proc.

Kodėl žmonės rūko?

Dažniausiai rūkyti pradedama jaunystėje, nesuvokiant žalos. Klaidingai manoma, kad rūkymas padeda nusiraminti, mažina kūno masę. Dažnai tai yra bendravimo forma. Priklausomybė nuo nikotino atsiranda greitai ir yra labai stipri, prilyginama heroinui ir kokainui. Mesti rūkyti, be abejo, ypač sunku, jeigu priklausomybė nuo nikotino didelė, o „stažas" ilgas. Didelė priklausomybė nuo nikotino, jeigu pabudus ryte pirmoji cigaretė surūkoma jau per pirmąsias 30 minučių, jeigu sunku iškęsti nerūkius neleistinose vietose - kine, teatre, koncerte, posėdyje, o per dieną surūkoma 15-25 cigarečių ir daugiau.

Mesti rūkyti - naudinga

Esant tokiai priklausomybei, mesti rūkyti bus sunku ir rūkymo nutraukimo simptomai truks ilgai ir bus varginantys. Tačiau atsisakyti šio žalingo įpročio yra naudinga pirmiausia dėl to, kad bus mažesnė rizika susirgti tabako sukeltomis ligomis; augs sveikesni vaikai, gyvenimas bus ilgesnis ir sutaupysite pinigų kitoms pramogoms.

Kaip mesti rūkyti?

Jei rūkoma seniai ir gausiai, nepatartina mesti staiga. Reikėtų pradėti palaipsniui, po truputį mažinant cigarečių skaičių, atsisakant rytinio rūkymo, stengiantis kuo mažiau įtraukti į plaučius, reikėtų užsidegti ne iš karto, surūkyti ne visą cigaretę, pereiti prie lengvesnių, kuriose nikotino ir dervų kiekis yra mažiausias.

Metimo rūkyti žingsniai:
•Nuspręsti ir apibrėžti motyvaciją ir norą mesti.
•Šnekėtis su medikais, diskutuoti apie medicinines priemones ir strategijas, svarstyti jas su norinčiais vėl rūkyti, maksimizuoti (padidinti) sėkmės galimybę.
•Pasirinkti tikslią datą, nuo kurios visiškai atsisakoma rūkymo.
•Iki nustatytos datos atsikratyti visko, kas susiję su rūkymu, išplauti visus drabužius, išvėdinti patalpas ir išvalyti automobilį (jei rūkote automobilyje); nedelsiant mesti rūkyti ir vengti patalpų, kuriose yra prirūkyta.
•Nereikia nerimauti dėl mitybos, kol visiškai neatsisakėte rūkymo.
•Užsitikrinti bendradarbių, draugų ir šeimos paramą, palaikymą metant rūkyti ir tam, kad išliktum nerūkantis. •Vengti arba mokėti išsisukti iš situacijų, kai norėtųsi rūkyti.

Rūkymo metimo būdų derinys gali būti kur kas efektyvesnis. Elgesio terapija kartu su nikotino pakaitine terapija rūkantiesiems būna daug naudingesnė. Priklausomiems nuo nikotino šios medžiagos poreikis patenkinamas paskiriant nikotino turinčias tabletes, pleistrus, kramtomąją gumą. Tyrimų duomenimis, naudojantys nikotino pakaitinę terapiją dvigubai lengviau meta rūkyti.

Teigiamus organizmo funkcijų pokyčius metus rūkyti žmogus pajunta beveik iš karto. Jau po 20 minučių sunormalėja arterinis kraujospūdis ir pulsas. Po 8 valandų - sunormalėja kraujo įsotinimas deguonimi, pradeda mažėti širdies priepuolio tikimybė. Po 72 valandų - pagerėja kvėpavimas, padidėja energijos kiekis. Po 24 valandų - anglies monoksidas (CO) pašalinamas iš organizmo. Po 48 valandų - nikotinas pašalinamas iš organizmo, pagerėja skonis ir uoslė. Po 2-12 savaičių -pagerėja kraujo cirkuliacija organizme. Po 3-9 mėnesių - sumažėja kosulys, dusulys, švokštimas. Po 5 metų - du kartus sumažėja širdies priepuolio tikimybė.

Po 10 metų - du kartus sumažėja plaučių vėžio tikimybė, širdies priepuolio tikimybė prilygsta nerūkančio žmogaus.

Daiva Kubaitienė

Vilniaus rajono centrines poliklinikos I šeimos medicinos skyriaus gydytoja