„Vertindama pavojingos užkrečiamosios ligos išplitimo riziką, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba yra uždraudusi iš užkrėstos zonos vežti šalutinius gyvūninius produktus perdirbti į Lietuvos šalutinių gyvūninių produktų perdirbimo įmones. Tačiau būtina atkreipti ir prekiautojų gyvais gyvūnais, o taip pat ir medžiotojų dėmesį, kad nesilaikant griežtų biosaugos reikalavimų, kyla reali grėsmė klasikinį kiaulių marą sukeliantį virusą atvežti ir į mūsų šalį.“, – sakė Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus pavaduotojas Vidmantas Paulauskas.
Jo teigimu, vakcinavimas nuo klasikinio kiaulių maro mūsų šalyje nėra vykdomas būtent dėl rizikos išplatinti pavojingą virusą. „Mūsų šalies kiaulių laikytojai ir medžiotojai turėtų prisiminti, kad gydymo nuo šios ligos nėra – sergančios kiaulės ar šernai yra naikinami. Kaip tik todėl mūsų specialistai nuolat organizuoja praktinius susitikimus su privačiais veterinarijos gydytojais. Aptariama, kaip turi būti vykdoma gyvūnų užkrečiamųjų ligų kontrolė bei laikomasi sugriežtintų biosaugos reikalavimų ne tik kiaulių, bet ir kitų gyvūnų laikymo vietose, nuolat akcentuojama šių priemonių taikymo svarba kiekviename ūkyje“, – pabrėžė V. Paulauskas.
Kiaulių laikytojams ir kitiems susijusiems asmenims Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistai parengė 10 pagrindinių taisyklių, kaip apsaugoti savo gyvulius nuo pavojingos užkrečiamosios ligos:
1. Nepirkti ir neatsivežti kiaulienos ir jos gaminių iš užkrėstų zonų ir trečiųjų šalių.
2. Nešerti kiaulių gyvūninio maisto atliekomis.
3. Aptverti kiaulių laikymo vietą. Kontroliuoti, kad į kiaulių laikymo vietas nepatektų laukiniai ar neprižiūrimi (valkataujantys) gyvūnai.
4. Neįsigyti ir neįvežti į ūkį naujų kiaulių iš bandos, kurios sveikatos būklės neįvertino veterinarijos gydytojas (reikalauti tai patvirtinančios pažymos).
5. Užtikrinti, kad pašaliniai asmenys nepatektų į kiaulių laikymo vietą ir patalpas.
6. Transporto priemonės, vežančios kiaules, į ūkio teritoriją turi įvažiuoti tik išplautos ir išdezinfekuotos (reikalauti tai patvirtinančio dokumento).
7. Papildomai dezinfekuoti į kiaulių laikymo vietą įvažiuojančių transporto priemonių ratus, o įeinant į kiaulių laikymo patalpas - dezinfekuoti avalynę.
8. Kiaulėms skirtus pašarus laikyti taip, kad prie jų negalėtų prieiti laukiniai gyvūnai. Kiaulėms girdyti tiekti tik švarų vandenį.
9. Reguliariai stebėti kiaulių sveikatos būklę ir esant nors menkiausiam užkrečiamosios ligos įtarimui (pakitus gyvūno elgesiui, atsiradus kitiems požymiams) – tokį gyvūną nedelsiant izoliuoti ir kreiptis į teritorinę valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą.
10. Turėjus kontaktų su šernais (medžioklės metu, ar dorojant šernieną), kiaulių laikymo vietoje nesilankyti bent 48 valandas, o apie turėtą kontaktą su šernais informuoti kiaulių laikymo vietos atsakingą asmenį. Medžiotojai, kurie patys laiko kiaules, po medžioklės į kiaulių laikymo vietą turėtų eiti tik kruopščiai nusiprausę po dušu, pasikeitę rūbus ir dezinfekavę avalynę.
|
Ar žinojote kad... Klasikinį kiaulių marą sukeliantys virusai neatsparūs aukštai temperatūrai: 71 oC temperatūroje jie išlieka gyvi apie minutę, o 37 oC – nuo 7 iki 15 dienų. Tačiau virusai net kelis mėnesius išlieka gyvybingi šaldytuvo +4 oC temperatūroje ir daugiau kaip 3 metus – užšaldytoje mėsoje. Virusas kiaulių garduose gyvybingu gali išlikti iki 4 savaičių, ypač šaltuoju metų laiku. Sergančios kiaulės su krauju, išskyromis (įvairios ištakos iš snukio, akių, šlapimas, išmatos ar sperma) platina virusus į aplinką. Užsikrėtusios kiaulės užkratą pradeda platinti dar iki matomų ligos klinikinių požymių pasireiškimo. Lėtine liga sergančios kiaulės virusus platina nuolatos arba protarpiais keletą mėnesių. Kiaulės užsikrečia suėdusios užkrėstų pašarų ar įkvėpusios virusų. Taip pat gali užsikrėsti tiesioginio ar netiesioginio kontakto metu, per gleivines ir pažeistą odą. Užsikrėtusios paršavedės gali atvesti užkrėstus paršelius. Virusai dažnai išplinta, kai kiaulės šeriamos maisto atliekomis. Kiaulidėse virusai išplatinami tiesioginio ir netiesioginio kontakto būdu su apyvokos daiktais, mechaniškai juos gali pernešti vabzdžiai, paukščiai ir kiti naminiai ar laukiniai gyvūnai. |
