Viena dažniausių ligų, kurios vienas iš simptomų yra dusulys, yra bronchinė astma. „Astma – tai lėtinė uždegiminė kvėpavimo takų liga, kurios metu bronchų lygieji raumenys reaguoja į vidinius ar išorinius dirgiklius, dėl to bronchai susitraukia (spazmuoja) ir atsiranda dusulys priepuolis, pasireiškiantis kartu su kosuliu, ypač naktį arba ankstyvą rytą“, – aiškina profesorius. Astmos diagnozė nustatoma remiantis išsamia paciento ligos anamneze, fizinio ir plaučių funkcijos tyrimų rezultatais.
Sergant įvairiomis peršalimo ligomis, ūminiu tracheitu, laringitu žmogų taip pat gali varginti epizodinis, t.y. pasireiškiantis peršalimo ligos metu, dusulys. Šių ligų metu pacientai kartu skundžiasi ir sausu ar šlapiu kosuliu.
Kita dažna liga – LOPL
Lėtinė obstrukcinė plaučių liga (LOPL) – tai kita dažna lėtinė liga, pažeidžianti kvėpavimo takus. Ji išsivysto dėl ilgalaikio įkvepiamų kenksmingų dalelių ar dujų, dažniausiai tabako dūmų, poveikio plaučiams, kai kvėpavimo takų spindis susiaurėja ir orui sunku patekti į plaučius ir pasišalinti iš jų.
„Jeigu žmogų vargina nuolatinis dusulys, kuris pasunkėja fizinio krūvio metu, galima įtarti lėtinę obstrukcinę plaučių ligą. Šios ligos metu bronchų spindis siaurėja nuolat, o liga dažniau diagnozuojama vyresnio amžiaus žmonėms, ypač rūkaliams“, – pažymi prof. L.Valius. Be to, sergantiesiems LOPL, be jau minėto nuolatinio dusulio, kuris padidėja fizinio krūvio metu, kartu gali pasireikšti ir dusulio priepuoliai. Toks staigus dusimo priepuolis gali atsirasti dėl proceso, kuris LOPL metu vyksta smulkiuosiuose bronchuose, t.y. kai išsiplėtusios bronchų alveolės plyšta savaime ar dėl nedidelio fizinio krūvio, pvz., kosėjimo.
Taigi sergant LOPL simptomai vystosi palengva, jie gali paūmėti peršalus ar susirgus virusine infekcija. Tačiau paūmėjimai gali būti reti, todėl dažniausiai žmonės prisitaiko prie ligos, šiek tiek pakeičia gyvenimo būdą: lėčiau vaikšto, sumažina fizinį aktyvumą ar pan. Be to, dažnai jie klaidingai mano, kad šie negalavimai nulemti amžiaus. Iš tiesų LOPL – nėra jaunų žmonių liga. Dauguma sergančiųjų LOPL – vyresni nei 50 m. ir nemaža ligų „krepšelį“ turintys žmonės. Todėl į šios ligos simptomus jie paprasčiausia nekreipia dėmesio, ir tik kai dusulys atsiranda labai mažo fizinio krūvio metu, – šaukiasi pagalbos.
Todėl ypač svarbu, kad rūkantieji, net jeigu ir nejaučia jokių negalavimų, kartkartėmis pasitikrintų plaučių funkciją. Tai nėra sudėtingas tyrimas, jis atliekamas daugelyje poliklinikų ar šeimos centrų, ir labai veiksmingas ankstyvai ligos diagnostikai.
Sunki būklė – pneumotoraksas
Dusulys gali atsirasti ir spontaninio pneumotorakso metu. Pneumotoraksas – tai oro susikaupimas pleuros (plėvės, išklojančios krūtinės ląstos sienas ir apsaugančios krūtinės ląstos organus) ertmėje. Tokiu atveju žmogų vargina krūtinės skausmas, kosulys, dusulys, padažnėjęs, paviršinis kvėpavimas, oro susikaupimas tarpuplautyje, kakle.
Spontaniškas pneumotoraksas dažniausiai gali pasireikšti dviem grupėms žmonių – tai aktyviai sportuojantiems ir paaugliams, ypač augimo, brendimo periodu, kai jie tįsta, būna liekni.
„Pneumotorakso metu trūksta plaučių alveolės, ir oras iš jų patenka į pleuros ertmę, susidaro burbuliukas, pūslė. Jeigu šis burbuliukas didesnis, gali atsirasti epizodinis dusulys, pasireiškiantis kartu su šono skausmu ar dūrimu“, – aiškina profesorius.
Širdies ligos ir dusulys
Širdies funkcijos nepakankamumo požymių atsiranda dėl sumažėjusios kraujo tėkmės organizme ir skysčių susikaupimo, t.y. kai širdis nepajėgi varinėti kraujo ir nesugeba tinkamai aprūpinti visus organus deguonimi ir maisto medžiagomis. Tokiu atveju žmonės skundžiasi nuolatiniu dusuliu, kuris stiprėja fizinio krūvio metu. Kiti simptomai, kurie vargina esant širdies nepakankamumui, – oro trūkumas, stipus kosulys, švokštimas, didėjantis kūno svoris, kulkšnių tinimas, kt. Ligos pradžioje oro trūkumas jaučiamas tik padidėjusio fizinio krūvio metu, tačiau ilgainiui tampa sunku kvėpuoti ir ramybės būklės.
„Jeigu organizme kaupiasi daug skysčių, tokiu atveju naktį gali pasireikšti dusulio priepuoliai, kai žmogus dėl dusulio prabunda iš miego, turi atsisėsti, atsidaryti langą, pakvėpuoti. Tai grėsminga būklė, o naktinis dusimo priepuolis susijęs su tuo, kad progresuoja širdies funkcijos nepakankamumas. Tokiu atveju reikia nedelsiant vykti pas gydytojus ir gydyti ligą, jeigu ji nebuvo gydoma iki tol, arba koreguoti gydymą, jei jis jau buvo paskirtas“, – pabrėžia pašnekovas.
Dusulys gali pasireikšti širdies ritmo sutrikimo arba prieširdžių virpėjimo metu, ką žmonės vadina širdies permušimu. Grėsmingi širdies ritmo sutrikimai – grupinės skilvelinės ekstrasistolės, paroksizminės tachikardijos, kai kartu su ritmo sutrikimu dusulys atsiranda netgi ramybės metu. Ekstrasistolė – tai per ankstyvas širdies susitraukimas, kuris sutrikdo normalią širdies veiklą. Ekstrasistolės gali kilti bet kurioje širdies vietoje, dažniausiai skilveliuose, rečiau prieširdžiuose, rečiausiai – sinusiniame mazge.
Miokardo infarktas dažniausiai vystosi dėl trombo sukelto širdies kraujotakos pablogėjimo. Kai trombas mažas, jis užkemša tik dalį kraujagyslės, tokiu atveju susergama nestabilia krūtinės angina. Kai jis visiškai užkemša koronarinę kraujagyslę, įvyksta širdies infarktas. Infarkto požymiai – dusulys, prakaitavimas, vėmimas, skausmas už krūtinkaulio, sąmonės netekimas.
Dusulys ir nervų sistema
Dusulys gali būti neurogeninės kilmės. Tokiu atveju žmogus skundžiasi dusuliu, oro trūkumu – jam nuolat norisi įkvėpti. Prof. L.Valiaus teigimu, tai funkciniai sutrikimai, kurie susiję su žmogaus vegetacine sistema ir gali būti nulemti nerimo, panikos priepuolių. Tokio tipo dusulys būdingas įvairaus amžiaus žmonėms, neretai pasireiškia ir paaugliams.
Dusulys ir venų ligos
Rimta būklė, kai staigus dusulio priepuolis pasireiškia kartu su šono skausmu ir kai jis atsiranda žmonėms, kurie serga venų uždegimu, tromboflebitu, flebotromboze. Tokiu atveju dusulys gali būti grėsmingos būklės – plaučių tromboembolijos – simptomas. Jeigu embolas (venų ligų atveju tai –atitrūkusi venos trombo dalis) plaučių arteriją užkemša visiškai, žmogus gali mirti, jeigu iš dalies – gali varginti dusulys, kosulys, kartais gali atsikosėti krauju. Tokiu atveju pacientą būtina vežti į ligoninę ir gydyti intensyviosios terapijos skyriuje.
Pavojingas visada
Prof. L.Valiaus teigimu, dusulys, kaip naujai atsiradęs simptomas, pavojingas visada. Todėl, pasireiškus dusulio priepuoliams, profesorius rekomenduoja vykti pas gydytojus arba bent jau pasikonsultuoti telefonu, o gydytis liaudies medicinos metodais nepataria.
