Triukšmas apibrėžiamas kaip įvairaus pobūdžio nepageidaujamas garsas. Dažnai girdinčiojo atžvilgiu jis yra beprasmis ir stipresnis nei įprasta. Kai kurių profesijų atstovai yra priversti su triukšmu susidurti kasdien darbo aplinkoje, jų klausai apsaugoti sukurtos specialios saugos priemonės, privalomi kasmetiniai sveikatos patikrinimai, kurių metu atliekama audiograma ir stebimi klausos pokyčiai. Visuomenės sveikatos specialistė Giedrė Mačiulytė pastebi, jog, nors darbą ne visada gali pasirinkti, tačiau vis dažniau žmogus savo noru keičia tylą į triukšmą, nesusimąstydamas apie galimą žalą sveikatai.
Pasaulio sveikatos organizacija įspėja – daugiau nei vienas milijardas žmonių rizikuoja prarasti klausą
Šių metų vasario pabaigoje Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) susitikime Ženevoje buvo įvardinta, kad 1,1 miljardas paauglių ir jaunuolių rizikuoja prarasti klausą dėl nesaikingo ir nesaugaus asmeninių grotuvų, įskaitant ir išmaniuosius telefonus, naudojimo, taip pat dėl triukšmingų pramogų, tokių kaip naktiniai klubai, barai, sporto varžybos. Klausos netekimas dažniai lydimas fizinės bei psichinės sveikatos pablogėjimo, suprastėja mokymosi bei įsidarbinimo galimybės.
PSO atliko studiją šalyse, kuriose pragyvenimo lygis siekia vidutinį ir aukštą, ir nustatė, kad apie 50 proc. paauglių ir jaunų asmenų (12–35 metų amžiaus) per garsiai ir per ilgai naudoja asmeninius grotuvus, o apie 40 proc. susiduria su galimai žalojančiu triukšmu įvairių pramogų metu. Nesaugiu garso lygiu laikoma, kai garsas siekia 85 decibelus aštuonias valandas per parą, arba 100 decibelų 15 minučių.
Saugus klausymas priklauso nuo klausymo intensyvumo arba garsumo, taip pat nuo trukmės ir dažnumo. Staigiai atsiradus stipriam garsui galimas laikinas klausos netekimas arba spengimas ausyse. Kai stiprus garsas veikia ilgesnį laiką, jis gali pažeisti klausos jautrumą ir klausa bus pažeista negrįžtamai.
