"Vėžys yra labai klastinga ir sudėtinga liga, greitai jos tikrai nepavyks įveikti, todėl pagrindinis tikslas dabar - stengtis ją kuo geriau kontroliuoti", - Pasaulinę vėžio dieną sakė Nacionalinio vėžio instituto (NVI) vadovas prof. Narimantas Evaldas Samalavičius. Anot jo, Lietuvoje žmonių, kuriems diagnozuotas vėžys, kasmet daugėja. Prieš dešimtmetį tokių buvo apie 60 tūkst., 2011 m. jau buvo apie 90 tūkst. Pastaruosius kelerius metus naujai vėžys diagnozuojamas maždaug 18 tūkst. žmonių. Tad skaičiuojama, kad šiuo metu tarp mūsų yra apie 100 tūkst. žmonių, sergančių vėžiu.

Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos valdybos nario Gedimino Žižio teigimu, ateities perspektyvos nedžiugina nei medikų, nei pacientų, tiesa, pastarieji pateikia konkrečių pasiūlymų tiek sveikatos politikams, tiek funkcionieriams. Deja, kai kurie politikai turi tiek regėjimo, tiek ir klausos sutrikimų. Pacientų įsitikinimu, visų pirma reikėtų naikinti biurokratinius sisteminius barjerus įgyvendinant inovacijas. Pavyzdžiui, jau prieš trejus metus gydant onkologinius ligonius Lietuvoje buvo išbandytas net 15 metų pasaulyje naudojamas metodas - krioterapija, ir jis pasiteisino. Tačiau tam, kad metodas galėtų būti taikomas toliau, kažkodėl dabar jis turi pereiti nežinia kiek užtruksiantį Lietuvos akreditavimo tarnybos vertinimą.