Lietuvoje stabligės atvejai registruojami kasmet. Pastaraisias metais Panevėžio apskrityje 1 stabligės atvejis buvo registruotas Biržų rajone (2010 metais). Nuo šios pavojingos ligos moteris mirė.
Stablige susergama, kai šios ligos sukėlėjas ar jo sporos patenka į žaizdą, ypač į dirvožemiu užterštas gilias durtines žaizdas. Pavojingos yra bet kokios žaizdos ir stipresni nudegimai. Kartais stabligė pasireiškia po sunkesnio galūnių nušalimo ar nuplikinimo. Patekę į gilią žaizdą, stabligės sukėlėjai pradeda gaminti stiprų nuodą, kuris sukelia raumenų susitraukimus ir traukulius.
Pirmieji stabligės požymiai dažniausiai pasireiškia praėjus savaitei po užsikrėtimo, tačiau gali išryškėti ir po kelių dienų ar net mėnesių. Liga prasideda palaipsniui. Iš pradžių trūkčioja raumenys, vėliau liga pasireiškia įvairaus stiprumo raumenų spazmais. Nuo labai skausmingų raumenų spazmų, apimančių dideles raumenų grupes, gali lūžti net kaulai ir dantys. Sergantieji stablige sveikiems žmonėms nepavojingi, nuo ligonio žmonės neužsikrečia.
Centro specialistai primena, kad vienintelė patikima apsaugos nuo stabligės priemonė yra skiepai. Kūdikiai stabligės vakcina skiepijami kartu su difterijos ir kokliušo ar dar daugiau komponentų turinčiomis vakcinomis. Suaugusiųjų skiepijimui naudojama vakcina apsaugo nuo stabligės ir difterijos. Pagal Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių, patvirtintą Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. V-1066 (Žin., 2008, Nr. 1 - 27), kūdikiai nuo stabligės skiepijami: 2, 4, 6 ir 18 mėnesių. Vėliau 2 kartus palaikomosiomis dozėmis nuo stabligės skiepijami 6-7 ir 15-16 metų vaikai. Toliau sustiprinančios vakcinos dozės nuo stabligės suaugusiems skiriamos kas 10 metų.
Primename, kad nuo 2009 metų lapkričio mėnesio vyksta planinė suaugusiųjų asmenų, vyresnių nei 26 metų amžiaus, vakcinacija nuo difterijos ir stabligės valstybės biudžeto lėšomis.
Visus norinčius pasiskiepyti rekomenduojama kreiptis į savo šeimos gydytoją.
