Per pastaruosius trejus metus gyvybiškai svarbių dializės procedūrų apmokėjimas sumažėjo penktadaliu ir toliau traukiasi. Medikai sako, kad jei situacija nesikeis, po poros metų inkstų ligomis sergantiems žmonėms dializės procedūrų prieinamumas, ypač mažesniuose miestuose, dar sumažės.
Vienas dializės aparatas kasdien išgelbėja 3 žmonių gyvybes. Per keturias valandas trunkančią procedūrą aparatas iš paciento kraujo išvalo kenksmingas medžiagas, kurios organizme kaupiasi sutrikus inkstų veiklai.
Šiuo metu Lietuvoje dializės procedūros atliekamos pusantro tūkstančio žmonių. Tik daugiau nei dviem šimtams, tikimasi, radus donorą bus persodintas inkstas. Kitiems dializės procedūros bus atliekamos visą gyvenimą.
„Ši procedūra yra gyvybiškai svarbi. Tai nėra procedūra, kurios gali neatlikti, atlikti rečiau, atlikti trumpiau. Yra numatyta 3 kartai per savaitę po 4 valandas, kad žmogus galėtų išgyventi“, – sako Lietuvos asociacijos „Gyvastis“ prezidentė Ugnė Šakūnienė.
O išgyventi vis sunkiau. 2009-aisiais visai sveikatos apsaugos sistemai finansavimas buvo sumažintas 11 proc., o štai dializei nutarta pataupyti dar daugiau.
Anot specialistų, buvo įvestas vadinamasis „plaukiojantis“ balas, pagal kurį kiekvieną mėnesį už tą pačią paslaugą mokama skirtingai ir dializės įkainiai sumenko 20-čia ir daugiau procentų.
„Ar nebus su dialize bent kai kuriuose centruose kaip su čigono arkliu. Čigonas sugalvojo atpratinti arklį ėsti ir vis mažino šieno porciją, ir mažino, kol arklys nudvėsė. Tai jeigu pradės bankrutuoti tokie centrai?“ – klausia prof. Vytautas Kuzminskis, Lietuvos nefrologijos, dializės ir transplantacijos asociacijos prezidentas.
Medikai ir pacientai ragina Sveikatos apsaugos ministeriją peržiūrėti mokėjimo už dializės procedūras tvarką, bent jau nustatyti stabilius įkainius, kad būtų galima planuoti.
Esą nežinant, kiek kitą mėnesį gausi pinigų, neįmanoma atnaujinti aparatūros, svarstyti apie plėtrą.
„Kiekvienoje teritorinėje ligonių kasoje yra savas įkainis. Buvo tokių mėnesių, kai dializės apmokėjimas Vilniuje ir Panevėžyje skyrėsi 52-iem litais, t.y., 15 proc. skirtumas gydant ligonį panevežietį ir vilnietį“, – pasakoja dializės klinikos „B. Braun Avitum“ vadovas Ernestas Petrulis.
Sveikatos apsaugos ministerijos skaičiavimais, šalyje yra per 70 įstaigų, teikiančių dializės paslaugas, apie 60 proc. iš jų – privačios.
Idėja įvesti kintamus įkainius įgyvendinta tam, kad pacientai gautų paslaugą arčiau namų, nes tokia sistema esą skatina konkurenciją ir plėtrą.
„Biudžetas yra ribotas, nes per metus už hemodializės paslaugas valstybė sumoka daugiau nei 70 milijonų. Tai fiksuotas įkainis sudarytų prielaidas, išnaudojus sutartinę sumą, įstaigoms neteikti paslaugų ir pacientų nepriimti atlikinėti procedūrų“, – aiškina sveikatos apsaugos viceministrė Nora Ribokienė.
Tačiau medikai ir pacientų atstovai sako, kad jei padėtis nesikeis, po poros metų inkstų ligomis sergantiems žmonėms, ypač mažesniuose miestuose, dializės procedūros bus sunkiai pasiekiamos, nes centrų gali mažėti.
Sveikatos ministerija žada, kad tik pagerėjus finansinei padėčiai, buvusi mokėjimo už dializę tvarka bus grąžinta.
Jevgenijus Bardauskas, Algirdas Igorius
LTV „Šiandien“
