Valstybinės ligonių kasos (VLK) duomenimis, šie pacientai už gydymosi paslaugas Europos Sąjungos (ES) šalyse sumokėjo daugiau kaip 620 tūkst. litų, o jiems kompensuota buvo tik per 101 tūkst. litų. Taigi patys gyventojai gydymo paslaugoms vidutiniškai išleido 6 kartus daugiau, nei buvo jiems kompensuota.
Kaip nurodė VLK atstovė Lina Bušinskaitė, daugiausia sprendimų kompensuoti pacientų patirtas išlaidas yra priėmusi Vilniaus TLK - 25. Kitos TLK tokių sprendimų turi mažiau: Klaipėdos TLK - 12, Šiaulių TLK - 6, Panevėžio ir Kauno TLK - po 4, o Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos - 2. Į kaimyninę Latviją mūsų kraštiečiai dažniausiai vyko dėl akių operacijos paslaugų, į Lenkiją - dažniausiai dėl stacionarinės reabilitacijos paslaugų, į Estiją - dėl operacijų ir specialistų konsultacijų.
Mūsų kraštiečiai daugiausiai pateikė prašymų kompensuoti gydymo išlaidas Vokietijoje (14), Latvijoje (12), Lenkijoje (8), Slovakijoje (7), Estijoje (7). Dėl Belgijoje patirtų išlaidų kompensavimo pateikti du, o dėl Čekijoje, Vengrijoje ir Prancūzijoje - po vieną prašymą.
Didžiausia paciento sumokėta suma - beveik 73 tūkst. litų už operaciją, atliktą Vokietijoje, ir gydymąsi po jos ligoninėje. Iš PSDF biudžeto šiam pacientui buvo kompensuota per 6 tūkst. litų. Didžiausia kompensacija, kuri buvo išmokėta, siekia apie 13 tūkst. litų.
Pasak L. Bušinskaitės, ankstesnės VLK prognozės pasitvirtino.
„Ši naujovė nesukėlė užsienyje gydytis panorusių kraštiečių anšlago ir jie nepuolė gydytis svetur, o rinkosi paslaugas arčiau namų, savame krašte ar artimiausiose kaimyninėse šalyse. Tuo mes neišsiskiriame iš kitų Baltijos šalių, kuriose prašymų kompensuoti tarpvalstybinės sveikatos priežiūros išlaidas taip pat gaunama nedaug. Mažiausiai gydytis svetur vyksta latviai, o estai ir mūsų kraštiečiai yra panašūs pagal pateikiamų prašymų skaičių, kuriais prašoma kompensuoti patirtas gydymosi išlaidas. Tai rodo, kad Baltijos šalių gyventojai mieliau renkasi savo šalyje teikiamas gydymo paslaugas", - sakė L. Bušinskaitė.
Tai, kad lietuviai nesiveržia gydytis svetur, anot specialistės, galima paaiškinti tuo, jog mūsų šalies sveikatos priežiūros sistema yra gera, gyventojai ja pasitiki, neabejoja medikų profesionalumu, teikiamų paslaugų kokybe. Be to, užsienyje gydymo kainos yra gerokai didesnės nei Lietuvoje, o sumokėti už svetur suteiktas paslaugas žmogus pirmiausia privalo savo lėšomis visą gydymo kainą, o tik vėliau turi teisę kreiptis į TLK dėl kompensacijos.
Vis dėlto, norint gydytis užsienyje ir gauti kompensaciją iš PSDF, primintina, kad asmuo turi būti apdraustas PSD; išvykstant visada reikalingas gydytojo siuntimas, nes tokia sąlyga taikoma ir apdraustiesiems, gaunantiems paslaugas Lietuvoje. VLK primena, kad bus kompensuojamos tik tokių paslaugų, kurios teikiamos ir Lietuvoje, išlaidos, už gydymą iš karto reikės susimokėti savo lėšomis, o vėliau pateikti prašymą TLK dėl kompensacijos. ES šalyse suteiktų paslaugų išlaidos kompensuojamos tokiais pat įkainiais, sąlygomis ir apimtimi, kaip būtų kompensuojamos Lietuvoje. Susidaręs skirtumas tarp Lietuvos ir ES šalies įkainių nekompensuojamas.
VLK primena, kad kompensuojamos tik gydymo paslaugos, o ne estetinės chirurgijos, pavyzdžiui, raukšlių lyginimas, dantų balinimas ar kitos grožio korekcijos. Nekompensuojamos išlaidos dėl slaugos ar ilgalaikio gydymo, transplantacijai skirtų audinių, ląstelių ir (arba) organų paskirstymo bei gavimo, skiepijimo paslaugų, kurios gautos svetur, išlaidos. Žmogus turi pats susimokėti už kelionę, nakvynę, maitinimą, vertimo paslaugas ir kt. išlaidas. Prašymus kompensuoti tarpvalstybinės sveikatos priežiūros išlaidas svarbu pateikti TLK, esančioms Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje ir Šiauliuose, ne vėliau kaip per vienus metus nuo gydymo paslaugų suteikimo svetur.
Informaciją vykstantieji gydytis svetur gali rasti Tarpvalstybinės sveikatos priežiūros nacionalinio kontaktinio centro interneto svetainėje www.lncp.lt. Rūpimus klausimus galima pateikti el. pašto adresu Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį. arba ligonių kasų informacijos telefono numeriu 8 700 88888.
ELTA primena, kad nuo pernai spalio įsigaliojo ES direktyvos nuostatos, perkeltos į Lietuvos nacionalinę teisę, kurios suteikia daugiau galimybių mūsų kraštiečiams, apdraustiems PSDF, gydytis ES, gauti reikiamas specialistų paslaugas. Užsieniečiai taip pat gali naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis Lietuvoje.
Lietuva - ne vienintelė valstybė, taikysianti šią tvarką. Šią direktyvą į nacionalinę teisę solidariai perkėlė visa Europa, siekdama užtikrinti laisvesnį pacientų judėjimą tarp ES šalių, kad jie galėtų lengviau gauti norimas paslaugas.
Nuo 2013 m. spalio 25 d. galima vykti į ES valstybes, o jose gavusieji reikiamas medicinos paslaugas ir grįžę į Lietuvą galės kreiptis į 5 teritorines ligonių kasas Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje, kad jiems būtų kompensuotos patirtos išlaidos iš PSDF.
