Gausesnio skaičiaus pacientų, atslinkus šalčiams, medikai sako kol kas nesulaukę.

O štai prekiaujantieji vaistažolėmis teigia, kad itin žemai kritusi temperatūra į parduotuves atginė kone tris kartus daugiau klientų. Perkamiausios – arbatžolės nuo peršalimo.

„Chlorofilo labai daug išperka – jis pagamintas iš eglės spyglių. Perka čiobrelį, taip pat šitas žoles nuo kosulio: raktažolę, plautę, debesylą“, – sako Genovaitė Rauktienė, bendrovės „Žolinčius“ direktorė.

Pasak verslininkų, nors atvežtinės žolelės – beveik perpus pigesnės už lietuviškas, labiau perkamos pastarosios.

Esą žmonės prašo ekologiškų, todėl net nesiderėdami moka po 12 litų už 40 gramų pakuotę.

„Yra apie 200 žolelių rūšių, daugiausiai prašo lietuviškų žolelių“, – teigia parduotuvės „Aliejus“ direktorė Vita Balčiūnienė.

Prekiautojų skaičiavimu, perkančiųjų vaistažoles kasmet sulaukiama trečdaliu daugiau.

„Negaliu pasakyti, kiek kilogramais jų parduodu, bet tikrai atsigręžia [į gamtą]. Labai daug jaunimo ir, kas svarbiausia, labai daug vyrų ateina – ir jaunų, ir senų. Tiesiog stebimės, kad jie jau grįžta prie gamtos“, – sako G. Rauktienė.

Lietuviškų arbatžolių, pasak žolininkų, pakanka iki pavasario, vėliau dažniausiai prekiaujama tik atvežtinėmis.

Didžiųjų prekybos tinklų atstovai sako, kad prasidėję šalčiai pagyvino prekybą citrinomis ir imbieru. Per paskutines dvi sausio savaites jų pardavimai padidėjo 5 proc., palyginti su pirmąja mėnesio puse.

Marija Gabrienė
LTV naujienų tarnyba
www.lietuvosvalstybe.com