„Vaistininkas yra tas specialistas, į kurį dažniausiai kreipiamės, kai tik sunegaluojame, todėl natūralu, kad be visapusio gyventojų pasitikėjimo būtų sunku įsivaizduoti šios srities specialistų kasdienį darbą. Papildant tai, kad vaistininkais iš esmės pasitiki 93 proc. gyventojų, svarbu pažymėti, jog net 91 proc. respondentų pasitiki ir teigiamai vertiną jų kompetenciją" ,− sakė Nacionalinės vaistų prekybos asociacijos (NVPA) ekspertė, vaistininkė Jūratė Švarcaitė, dirbusi Europos vaistininkų prie ES asociacijoje (PGEU) Briuselyje ir turinti darbo užsienio šalių vaistinėse patirties.
Palyginimui – šių metų spalį atlikta gyventojų pasitikėjimo Lietuvos institucijomis apklausa parodė, kad 93 proc. gyventojų pasitiki ugniagesiais gelbėtojais, SoDra pasitiki 52 proc. respondentų, švietimo sistema – 51 proc. gyventojų.
Anot J.Švarcaitės, svarbu yra tai, kad didžioji dauguma, arba 69 proc. respondentų norėtų, jog vaistininkai būtų labiau įtraukiami į sveikatos priežiūros sistemą. Nors tam pritaria visų amžiaus grupių apklaustieji, dažniau už tai pasisakė vyresni žmonės ir mažesnių miestų, kaimo vietovių gyventojai.
„Kolegos vaistininkai užsienyje jau seniai yra pilnaverčiai sveikatos priežiūros specialistai, teikia farmacinės rūpybos paslaugas ir jų darbas toli gražu nėra tik medikamentų pardavimas, užsienio vaistinėse atliekami įvairūs tyrimai, bendradarbiaudami su gydytojais, vaistininkai aktyviai dalyvauja paciento gydymo priežiūroje, nacionalinėse profilaktikos programose. Vis dėlto Lietuvoje dėl įstatyminių apribojimų vaistininkai savo pacientams negali padėti ir išnaudoti visą savo kompetenciją. Vaistininkas Lietuvoje negali atlikti ir interpretuoti net elementarių tyrimų, tarkime, pamatuoti gliukozės, cholesterolio kiekio ar peržiūrėti vartojamų vaistų suderinamumo",− teigia darbo patirties užsienio vaistinėse turinti vaistininkė J. Švarcaitė.
Vaistininkės teigimu, vaistinėse teikiamų paslaugų spektro išplėtimas būtų aktualus tiek mažesniuose miesteliuose, kur šeimos gydytojų užimtumas yra gana didelis, tiek didmiesčiuose, kurių gyventojai dažnai tiesiog neturi laiko apsilankyti pas gydytoją.
„Vaistininkas savo kompetencijos ribose galėtų konsultuoti pacientus tiek nesunkių negalavimų, tiek gerai kontroliuojamų lėtinių ligų atvejais, identifikuoti tuos pacientus, kuriems tikrai reikalinga gydytojo konsultacija, o kartu tai padėtų optimizuoti gydytojų darbo laiką. Reikėtų akcentuoti, kad farmacinės rūpybos paslaugos, kurios yra teikiamos daugelyje Europos šalių, yra integruotos į sveikatos priežiūros sistemas ir jas papildo, o ne sudaro konkurenciją, tarkime, šeimos gydytojams" ,− komentuoja J.Švarcaitė.
„Spinter tyrimų" apklausa atskleidė, kad aktualiausios Lietuvos gyventojams paslaugos, kurias galėtų teikti vaistininkai, yra gliukozės ir cholesterolio kiekio tyrimai, lėtinių ligų valdymo programų vykdymas, vaistų pristatymas į namus sunkiems, judėjimo negalią turintiems ligoniams, suaugusiųjų vakcinacija kai kurių ligų atvejais.
Reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą liepos mėnesį atliko „Spinter tyrimai". Apklausoje dalyvavo 1005 respondentai.
J.Švarcaitė
