Nelaimė nesirenka nei meto, nei valandos, tačiau, anot Vilniaus rajono centrinės poliklinikos vaikų chirurgės Larisos Dulksnienės, gegužė ir rugsėjis gydytojams traumatologams – pats darbymetis.

Nelaimės neturi atostogų

Mokslo metų pradžia - po nerūpestingų atostogų, vasaros šėlionių gryname ore ir bendro atsipalaidavimo - visada išsusjurua didesniu mokyklinio amžiaus vaikų ir jaunimo traumų skaičiumi.

„Kiekvienas metų laikas turi savo ypatumų. Vasarą ir ankstyvą rudenį, kai šilta, vaikai daugiau laiko leidžia važinėdami riedučiais ir dviračiais, tačiau kartu patiria ir daugiau įvairių traumų. Bet ir žiemą, ypač – kai slidu, deja, ne ką geriau. Per metus dėl traumų vien į Vilniaus universiteto vaikų ligoninę patenka apie 4 tūkst. vaikų. Iš šio skaičiaus tūkstantis vaikų yra operuojama. 16 tūkst. vaikų - Vaikų ligoninės pacientų – gydomi ambulatoriškai. Dėl traumų į Santariškių vaikų ligoninę kasmet kreipiasi 18 tūkst. nepilnamečių", - statistiką pateikia vaikų chirurgė L. Dulksnienė. Nors ne visada galime išvengti sužeidimų, daugeliu atvejų traumos, anot patyrusios gydytojos, nutinka dėl neatsargumo ar išsiblaškymo, o dažnai – dėl elementarios vaizduotės nebuvimo – ir ne tiek pačių vaikų, kiek jų tėvų ar globėjų.

Žalinga apdairumo stoka

Gydytojai traumatologai ir chirurgai, priklausomai nuo traumų priežasties, skirsto jas į vadinamąsias buitines, transporto, mokyklines ir sporto. Pasak gydytojos L. Dulksnienės, didžiausią visų traumų dalį sudaro nelaimingi atsitikimai, nutinkantys kasdieniame gyvenime. Labiausiai tai gresia jauniausiems - iki dvejų metų – vaikams, kurie dar neturi pakankamai išvystyto savisaugos instinkto.

„Vaikai nesupranta, kad vienokia ar kitokia situacija kelia grėsmę, o tėvai ne visada yra apdairūs ir nesuvokia, kad mažyliui grėsmę gali kelti paprastas puodelis su karštu gėrimu, vonios kambaryje stovintis skystis ar dubuo su vandeniu. Tai būtent todėl kasdieniame gyvenime taip dažnai nutinka nelaimingų atsitikimų: nudegimai, apsinuodijimai ar nuskendimai", - aiškina gydytoja. L. Dulksnienės ilgametė patirtis rodo, kad nudegimai ir nuskendimai labiausiai gresia kaimo vaikams. Maža neatidumo akimirka būnant su vaiku gali sukelti negrįžtamą praradimą: neprižiūrėtas vaikas prigeria tvenkinyje, įkrenta į puodą su karštu gyvulių pašaru. Tokių pavyzdžių, deja, dažnai pateikia mums kasdienybė.

Gąsdinanti statistika

Pagal statistiką, per metus pasaulyje nuskęsta iki 175 tūkst. vaikų, įvyksta 96 tūkst. nudegimų, daugiau nei 45 tūkst. apsinuodijimo atvejų.

„Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, traumos – dažniausia mirčių priežastis visose amžiaus grupėse. Jos sudaro apie 10 proc. visų mirčių pasaulyje. Kasdien dėl nelaimingų atsitikimų žūsta apie 16 tūkst. žmonių, per metus šis skaičius viršija penkis milijonus! Kasmet maždaug 10 mln. vaikų kreipiasi į gydytoją pagalbos dėl patirtų traumų. O eismo įvykiuose per metus žūsta 260 tūkst. vaikų", – sako gydytoja L. Dulksnienė.
Mūsų šalies mokyklose kasmet įvyksta apie 800 nelaimingų atsitikimų.

Traumų gydymo centrai

Veiksmingas traumų gydymas priklauso nuo to, kada ir kokiu būdu nukentėjusiajam buvo suteikta pirmoji medicinos pagalba.

„Įvykio vietoje suteikta pagalba ir pirmoji valanda, per kurią nukentėjusysis turėtų patekti į stacionarią medicinos įstaigą, ir visa priemonių grandinė turi būti įvykdytos, kad trauma turėtų kuo mažiausią įtaką tolesnei paciento būklei", - vardija gydytoja L. Dulksnienė.

Daugelyje pasaulio šalių, tarp jų ir kaimyninėse Lenkijoje, Latvijoje ir Estijoje, jau ilgus metus veikia traumų gydymo centrai, kuriuose pacientai sėkmingai gydomi. Centrų veikla užkerta kelią mirštamumui dėl patirtų traumų, mažina neįgalumo atvejus. Kaip patikino mūsų pašnekovė, toks centras kuriamas ir Vilniaus vaikų ligoninės greitosios medicinos pagalbos skyriuje.

Atidumas ir dar kartą atidumas!

Vaikų chirurgė L. Dulksnienė nudegimo atveju pataria tinkamai pasirūpinta žaizda. Negalima tepti nudegintos vietos aliejumi, kas kadaise būdavo labai intensyviai praktikuojama. Pažeistą vietą reikia apdėti šalto vandens kompresu, kuris malšina deginimą ir ištraukia karštį. Anot vaikų chirurgės, vaikams itin pavojingi gana dažnai nutinkantys vidiniai nudeginimai nuo cheminių preparatų.

„Tėvai privalo stebėti, kad visi sodo priežiūros, švaros preparatai būtų laikomi vaikams neprieinamose vietose. Vaikui išgėrus tokio skysčio galima nudeginti ne tik burną, stemplę, bet ir skrandį, pažeisti gilesnius vidaus organus, kuriuos gydyti užtrunka labai ilgai", - perspėja vaikų chirurgė.

Anot gydytojos L. Dulksnienės, rūpindamiesi jauniausiųjų saugumu suaugusieji privalo nepamiršti šviesti vaikų mokykloje ir šeimoje apie kelių eismo taisykles. Nemažos reikšmės šiame švietime turi ir asmeninis pavyzdys tėvų ar globėjų, kurie vairuodami automobilį ir veždami vaikus nesielgia kaip kelių piratai, o pereidami gatvę neskuba eiti trumpesniu keliu aplenkdami pėsčiųjų perėjas. Pagal ES taisykles apie vaikų saugumą, visi automobiliu keliaujantys vaikai turi sėdėti atitinkamoje kėdutėje arba ant specialios sėdynės. Vairuotojai privalo prižiūrėti, kad ne tik vaikai, bet ir suaugusieji keleiviai važiuotų užsisegę saugos diržus.

Nedelsiant kreiptis į gydytoją

„Kasdien susiduriu su pavyzdžiais, kai vaikas susižeidžia, o tėvai delsia atvesti pas gydytoją ir kreipiasi tik po dviejų trijų dienų, o kartais – net ir po savaitės, kai traumuota vieta jau gerokai patinusi. Visada verta paklausti, ką padarytų motina ar tėvas, jei jiems patiems nutiktų kas nors panašaus. Nė vienos traumos negalima sumenkinti ir delsti ateiti pas gydytoją aiškinant, kad nėra laiko ar turi darbų. Žinoma, kad žmonės nėra vienodi. Kai kurie net ir dėl mažo įdrėskimo skuba pas gydytoją", - pasakoja gydytoja L. Dulksnienė. Tačiau, kaip pati paaiškina, visada geriau papūsti šaltą. Būtina medicinos pagalba visada bus suteikta bet kurioje medicinos įstaigoje, nepriklausomai, ar besikreipiantis pacientas turi siuntimą, ar ne, o esant reikalui bus nukreiptas į specializuotą įstaigą.

Irena Mikulevič
"Vilniaus krašto savaitraščio" informacija ir nuotr.