NVSC duomenimis, gegužės 13–19 d. bendras sergamumo gripu, ŪVKTI ir COVID-19 liga rodiklis buvo 933,6 atvejo 100 tūkst. gyventojų, gegužės 6–12 d. jis buvo mažesnis ir siekė 916,9 atvejo 100 tūkst. gyventojų.

Mažiausias sergamumo minėtomis ligomis rodiklis užfiksuotas Panevėžio apskrityje, didžiausias – Vilniaus apskrityje.

Į ligonines dėl gripo buvo paguldyti 3 asmenys – visi vyresni nei 65 m. amžiaus asmenys. Intensyvios terapijos skyriuose nebuvo gydomas nė vienas asmuo. Praėjusią savaitę mirties nuo gripo atvejų nebuvo užregistruota.

Iš viso šį sezoną užfiksuoti 27 mirties nuo gripo atvejai, informuoja NVSC.

Trumpai apie 2023–2024 m. gripo sezoną

Šį gripo sezoną nei savivaldybių lygmeniu, nei šalies mastu gripo ir (ar) COVID-19 ligos epidemija nebuvo paskelbta, skelbia NVSC.

Vertinant daugiametę sergamumo gripu ir ŪVKTI dinamiką, vaikų sergamumas sudarė apie 50 proc. visų registruotų atvejų. 2023–2024 m. sezoną vaikai sudarė 45 proc. visų gripo atvejų ir 49 proc. visų ŪVKTI atvejų. Didesnis sergamumas tarp vaikų galimai susijęs su dažnesniu kreipimusi į sveikatos priežiūros įstaigas. 

NVSC duomenimis, 2023–2024 m. gripo sezonui valstybės lėšomis buvo nupirktos 184 582 gripo vakcinos dozės, skirtos rizikos grupių asmenų skiepijimui. Rugsėjo–balandžio mėn. įskiepytos 182 455 dozės (sunaudota 98,8 proc. vakcinos dozių).

Siekiant didinti vakcinacijos nuo sezoninio gripo ir COVID apimtis, nuo 2024–2025 m. sezono (rugsėjo mėn.) valstybės lėšomis ir toliau bus skiepijami rizikos grupėms priklausantys asmenys. Taip pat, atsižvelgiant į Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijas, nuspręsta, kad nuo rugsėjo mėn. valstybės lėšomis nuo gripo galės skiepytis ir 2–7 m. amžiaus vaikai.