Fizinio aktyvumo poveikis sveikatai
Fizinis aktyvumas yra svarbus visais žmogaus amžiaus tarpsniais ne tik ligų profilaktikai, sveikatai stiprinti ir fiziškai tobulėti, bet ir senėjimo procesams sulėtinti, gyvenimui pailginti, gyvenimo kokybei gerinti. Reguliarus fizinis aktyvumas stiprina širdies ir kitus kūno raumenis; gerina širdies ir griaučių raumenų kraujotaką, darbo ištvermę ir ekonomiškumą; mažina kraujospūdį, cholesterolio kiekį kraujyje, tikimybę susirgti diabetu, nes gerėja angliavandenių apykaita, riebalinį audinį (nutukimą) ir gliukozės kiekį kraujyje, stresą, depresiją, tikimybę susirgti onkologinėmis ligomis, osteoporoze (kaulų tankio sumažėjimu); palengvina organizmo prisitaikymą prie įvairių nepageidaujamų aplinkos veiksnių; gerina fizinį ir protinį darbingumą, teikia gyvenimo džiaugsmą, gerina nuotaiką ir išvaizdą, skatina pasitikėjimą savimi ir t. t.
Fizinio aktyvumo svarba vaikų ir paauglių sveikatai
Mokslinių tyrimų duomenys rodo, kad dauguma vaikų juda mažai. O būtent nuolatinis judėjimas padeda jiems vystytis, todėl svarbu vaikus nuo mažų dienų skatinti būti fiziškai aktyvius. Fizinė veikla stimuliuoja viso organizmo gyvybinę veiklą; teigiamai veikia visas raumenų grupes; formuoja naujus motorinius įgūdžius, lavina jėgą, greitumą, ištvermę, vikrumą, koordinaciją, pusiausvyrą; daugiau sunaudojama energijos, dėl to sumažėja vaikų nutukimo pavojus; gerėja nuotaika, mažėja nerimo, depresijos simptomai; didėja vaikų protinis darbingumas, gerėja miegas ir t. t.
Judėjimas – mūsų sveikatos šaltinis
Senovės indų patarlė sako: „Kol sveikas tavo kūnas, kol senatvė toli, kol tavo gebėjimai pačiame jėgų žydėjime, kol tavo gyvenimas nesibaigė, visomis jėgomis stenkis tobulėti. Ar naudinga kasti šulinį, jei namas apimtas liepsnos.“ Daug geriau nuolat stiprinti organizmą, kol dar esi sveikas.
Fizinė veikla kaip sveikatą stiprinantis veiksnys turi lydėti žmogų visą gyvenimą. Įvairi fizinė veikla yra ne tik energijos iškrova, bet ir kaupimas.
Pasaulio sveikatos organizacija suaugusiesiems rekomenduoja ne mažiau kaip 30 min. vidutinio intensyvumo fizinį krūvį 5 kartus per savaitę arba ne mažiau kaip 20 min. didelio intensyvumo fizinį krūvį 3 kartus per savaitę. Vaikams – mažiausiai 30 min. vidutinio intensyvumo fizinį krūvį kasdien.
Mankštinantis 2–3 kartus per savaitę po 30 min., galima 15 proc. pagerinti savo fizinį pajėgumą ir sustiprinti sveikatą.
Kiekvienas iš mūsų gali pasirinkti fizinio aktyvumo rūšį, kuri stiprins fizinę jėgą, didins lankstumą ir ištvermę. Tai gali būti vaikščiojimas, bėgimas ristele, važiavimas dviračiu, šokiai, mankšta su treniruokliais ir svarmenimis, darbas sode, plaukiojimas ir kt. Pasirinkta fizinė veikla gali būti puikus laisvalaikio leidimo būdas.
Patarimai pradedantiesiems sportuoti
Prieš pradedant sportuoti labai svarbu pasitikrinti sveikatą, ypač vyresnio amžiaus žmonėms, sergantiems lėtinėmis ligomis. Taip galima išvengti savijautos pablogėjimo, ligos paaštrėjimo ar traumų.
Svarbu paminėti, kad netinkamai, pernelyg dideliu krūviu atliekami fiziniai pratimai ne tik nestiprina sveikatos, bet gali labai pakenkti sportuojančio žmogaus organizmui.
Pradėjus mankštintis svarbu vilkėti patogius drabužius, avėti patogią avalynę. Reikia nepamiršti atlikti apšilimo, o fizinį krūvį didinti pamažu. Fiziniai pratimai duos naudos, jei bus atliekami taisyklingai ir reguliariai. Po fizinio krūvio galima atlikti keletą atsipalaidavimo pratimų. Svarbu vartoti skysčius tiek prieš treniruotę, tiek po jos. Jei sergate, blogai jaučiatės, geriau nesportuokite, o jei sportuodami pajutote skausmą krūtinės srityje, dusulį, galvos svaigimą, mankštą nutraukite.
Jei norite būti sveiki, energingi, žvalūs iki pat senatvės, turite skirti tam laiko ir pastangų. Tai nėra taip sunku ar sudėtinga kaip atrodo. Tereikia susirasti malonumą teikiančią veiklą ir pradėti veikti.
