Praėjusiais metais buvo užregistruoti 1569 rotavirusinės infekcijos atvejai. Kasmet registruojama ir rotavirusinės infekcijos protrūkių, dažniausiai šeimose, dėl asmens higienos stokos. 2019 m. buvo užregistruoti 144 šios ligos protrūkiai, kuriuose susirgo 324 asmenys, 2022 m. – 62 protrūkiai (128 ligoniai). Praėjusiais metais ikimokyklinio ugdymo įstaigoje buvo užregistruotas 1 protrūkis.

Šiemet (sausio–rugpjūčio mėn.) buvo užregistruoti 1107 atvejai ir 63 šeimyniniai protrūkiai.

Kaip užsikrečiama?

Rotavirusas gali būti aptinkamas užsikrėtusio žmogaus išmatose jau 2 dienas iki simptomų atsiradimo ir dar iki 10 dienų po to, kai jie sumažėja. Visą užsikrėtimo laiką virusas į aplinką išskiriamas su sergančio žmogaus išmatomis ir plinta per neplautas (ar blogai nuplautas) rankas, užterštus daiktus.

„Liga gali plisti per maistą, jei jis ruošiamas nešvariomis, viruso užkrėstomis rankomis. Ypač pavojingas mažai termiškai apdorotas maistas, t. y. sumuštiniai, mišrainės. Vaikų kolektyvuose dažnai vaikai užsikrečia vienas nuo kito, o suaugusieji namie užsikrečia nuo sergančių vaikų“, –paaiškina NVSC Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Aušra Bartulienė.

Kokie ligos požymiai?

Rotaviruso inkubacinis laikotarpis (laikotarpis nuo žmogaus užsikrėtimo iki pirmųjų ligos simptomų atsiradimo) vidutiniškai yra 2 dienos.

Liga prasideda ūmiai. Pagrindinis ankstyvasis simptomas – vėmimas, kuris tęsiasi nuo 2 iki 6 dienų. Vemiama 3-4 kartus per parą. Kiek vėliau ligonis pradeda viduriuoti. Viduriuojama dažnai, net iki 20 kartų per parą, išmatos skystos arba pusiau skystos. Ligos pradžioje skauda pilvą. Kartu gali būti ir lengvų viršutinių kvėpavimo takų uždegimo požymių. Beveik 90 proc. ligonių karščiuoja. Karščiavimas gali būti labai įvairus: nuo subfebrilaus (iki 37,8 °C) iki labai aukšto ir trunka iki 3–4 dienų.

Dėl higienos įgūdžių stokos virusai plinta tiek šeimose, tiek vaikų kolektyvuose per užterštas rankas ir aplinkos paviršius. Kadangi ikimokyklinio amžiaus vaikai labai imlūs šiai infekcijai, todėl ji lengvai plinta kolektyvuose. „Jei vaikas suviduriavo, vėmė, patariame tokio vaiko neleisti į darželį, o kreiptis į gydytoją, kuris paskirs gydymą ir pasakys, kada vaikas galės grįžti į darželį“, – rekomenduoja NVSC atstovė.

Veiksmingiausia priemonė – skiepai

Veiksmingiausias būdas apsisaugoti nuo rotavirusinės infekcijos – skiepai, kurie turi būti atlikti kūdikiams ne vėliau kaip iki 32 savaičių amžiaus.

Lietuvoje į profilaktinių skiepijimų kalendorių vakcinacija nuo rotavirusinės infekcijos įtraukta nuo 2018 m. rugsėjo mėn. Kūdikiai valstybės lėšomis skiepijami trimis vakcinos dozėmis: pirmoji dozė įskiepijama 2 mėn., antroji – 4 mėn., trečioji – 6 mėn. kūdikiams.

Žarnyno infekcijų plitimą gali sumažinti ir kitos priemonės:

Plauti rankas. Tai pagrindinė profilaktikos priemonė, padedanti sumažinti viruso plitimo riziką. Rankas reikėtų plauti šiltu vandeniu ir muilu. Plautis rankas būtina ne tik pasinaudojus tualetu ar po sąlyčio su ligonio išmatomis, bet grįžus iš parduotuvės ar kitos viešos vietos, po važiavimo visuomeniniu transportu, taip pat visada prieš valgant ir gaminant maistą. Maži vaikai dažnai nesugeba patys tinkamai nusiplauti rankų, todėl jiems turėtų padėti suaugusieji.

Sergančio vaiko nevesti į darželį. Ikimokyklinukai yra labai imlūs rotavirusinei infekcijai. Todėl, jei vaikas suviduriavo ar pradėjo vemti, rekomenduojama jo neleisti į darželį ar kitas susibūrimo vietas. Sergantysis virusą platina vidutiniškai 7 dienas.

Ligonį izoliuoti. Sergančiajam namuose reikėtų paskirti atskirą kambarį arba bent jau jo dalį. Patalpa, kurioje būna ligonis, turėtų būti gerai vėdinama. Slaugant ligonį patariama naudoti vienkartines slaugos priemones.

Kruopšti higiena. Tualetas ir kambarys, kuriame būna ligonis, turėtų būti valomas atskirais įrankiais, šluostėmis. Rekomenduojama naudoti dezinfekcines medžiagas, kurių sudėtyje yra chloro. Taip pat svarbu saugiai šalinti sergančio kūdikio sauskelnes, atskirai laikyti ir skalbti nešvarius ligonio drabužius, rankšluosčius. Prieš tai juos patariama 15 min. pavirinti su skalbimo milteliais, o išdžiovinus išlyginti karštu lygintuvu. Vaiko žaislus reikėtų plauti muilo arba sodos tirpalu, po to nuskalauti po tekančiu vandeniu ir išdžiovinti.

„Kruopšti rankų higiena, patalpų valymas, dezinfekavimas ir vėdinimas yra pagrindinės priemonės, padedančios apsisaugoti nuo virusinių žarnyno infekcijų“, – atkreipia dėmesį NVSC specialistė.