Ebola virusu užsikrečiama kontaktuojant su sergančiomis ar kritusiomis šimpanzėmis, vaisiais mintančiais šikšnosparniais, beždžionėmis, miško antilopėmis ir dygliatriušiais. Taip pat tvarkant ir valgant jų mėsą. Nors žalią mėsą iš Afrikos šalių į Europos Sąjungos valstybes įvežti draudžiama, tačiau ji gali atkeliauti nelegaliai asmeniniame keleivių bagaže.

Pasaulinė sveikatos organizacija atkreipia dėmesį, kad pirmasis užkrato šaltinis ir yra būtent laukiniai gyvūnai ar jų skerdenos. Vėliau žmonės užsikrečia po sąlyčio su sergančiųjų krauju ir kūno skysčiais, nesaugiai prižiūrėdami ar laidodami ligonius. Be to, virusą gali perduoti ligonis lytinių santykių metu, net septynias savaites po išgijimo. Tačiau kitaip nei gripas, Ebola virusas oru neperduodamas.

Kai virusas patenka į žmonių bendruomenę, jo plitimas gali tapti nekontroliuojamas, todėl labai svarbu laiku užkirsti kelią. Mat nuo šios ligos skiepų ar gydymo nėra.

Liga prasideda staiga ir pasireiškia karščiavimu, silpnumu, raumenų, galvos, gerklės skausmu. Kiek vėliau vargina viduriavimas, vėmimas, atsiranda bėrimas, sutrinka inkstų ir kepenų veikla, rečiau būdingas išorinis ir vidinis kraujavimas.

Ebola hemoraginė karštligė patvirtinama tik atlikus specialius kraujo tyrimus laboratorijoje, atitinkančioje itin aukštus biosaugos reikalavimus. Virusą kraujyje nustatyti galima tik esant išreikštiems ligos požymiams.

Šiuo metu Ebola viruso protrūkis nustatytas Gvinėjoje, Liberijoje, Sierra Leone ir Nigerijoje. Tad į į šias šalis rekomenduojama nevykti. Keliautojai, kurie lankėsi Vakarų Afrikos valstybėse turėtų atkreipti dėmesį į savo ir artimųjų sveikatos pokyčius. Pajutus nepaaiškinamą nuovargį, pradėjus karščiuoti, viduriuoti, reikėtų kuo skubiau kreiptis į gydytoją ir pasakyti, kur buvote išvykęs. Labai svarbu prieš vykstant į medicinos įstaigą, telefonu pranešti apie savo sveikatos būklę, kad jus priimdamas personalas užtikrintų tinkamą apsaugą.