Gyvensenos medicinos specialistas savarankiškai vertina lėtinėmis ligomis sergančių pacientų rizikos faktorius, rekomenduoja ir moko sveikos gyvensenos principų, geresnio lėtinio ligų valdymo.
Lietuvos gyvensenos medicinos asociacijos vadovė Ieva Kauneckė pasakoja, kad retas pacientas yra girdėjęs apie gyvensenos medicinos specialistą, o jei girdėjęs – painioja jį su dietologu.
„Dėl to ir tikisi tik mitybos rekomendacijų, o ne individualaus požiūrio į kiekvieną pacientą. Gyvensenos medicinos specialistai pasiruošę išklausyti ir įsigilinti į individualią paciento situaciją. Konsultacijų metu jis informuoja pacientą apie esamą sveikatos būklę bei nuo asmens elgesio priklausančius sveikatos padarinius, pasitelkdamas motyvavimo ir aktyvaus įtraukimo metodus, įgalina asmenį įsivertinti savo gyvenseną ir keisti ją sveikatai palankia kryptimi“, – sako I. Kauneckė.
Specialistė akcentuoja būtinybę, kad pacientas bendradarbiautų ir kartu su specialistu priimtų sprendimus – tik tokiu būdu pasiekiamas rezultatas. Padedant gyvensenos medicinos profesionalui, pacientas išmokomas kontroliuoti savo fizinę ir psichologinę savijautą, atpažinti kasdienio gyvenimo veiksnius, kuriuos svarbu eliminuoti, siekiant sustabdyti žalą sveikatai bei užkirsti kelią lėtinių ligų vystymuisi ar progresavimui.
„Proceso metu pacientams išaiškinamos su asmens gyvensena susijusios esamos sveikatos būklės priežastys, sudaromas veiksmų planas, kaip jos bus šalinamos, sutariama, kaip to plano bus laikomasi, ir padedama jo laikytis. Tokiu būdu pacientai įgalinami valdyti savo sveikatos būklę net ir labai sudėtingų, pavyzdžiui, onkologinių ligų, atveju, jie išmoksta stebėti savo elgesį kasdienybėje ir keisti jį į sveikatai palankų“, – teigia Lietuvos gyvensenos medicinos asociacijos vadovė.
Dar vienas svarbus gyvensenos medicinos specialisto darbo aspektas – poveikis paciento psichologinei būsenai. Po konsultacijų pacientai turėtų gebėti atpažinti savo neigiamas emocijas ir jas keisti pozityviomis, atpažinti kūno įtampą ir ją mažinti.
„Jei konsultacijų procesas būna sėkmingas ir pacientas įsitraukia, jam turėtų susiformuoti psichohigienos, mitybos, fizinio aktyvumo įpročiai, kurie itin sumažina lėtinių neinfekcinių ligų riziką: mažėja svoris, arterinis kraujo spaudimas, kūno skausmai, ženkliai pagerėja nuotaika, tikėjimas savo kūno gebėjimu sveikti, mažėja mirties baimės“, – sako specialistė.
Su gydytojo priežiūra
Pacientams nemažai kyla kausimų, kaip vyksta bendras šeimos gydytojo ir gyvensenos medicinos specialisto darbas. Pirmiausia, gydytojas užduoda keletą klausimų, kuriais įvertina, ar lėtine liga sergantysis yra pakankamai motyvuotas. Gydytojo sprendimu ir pacientui sutikus, pacientas siunčiamas gyvensenos medicinos specialisto konsultacijai, prieš tai atlikus tam tikrus tyrimus, reikalingus paciento būklei nustatyti.
Gyvensenos medicinos specialistas, atlikęs paciento apklausą, paskiria paslaugų skaičių. Savarankiškų gyvensenos medicinos specialisto paslaugų metu gali būti atliekami tarpiniai objektyvūs tyrimai: bendro kraujo tyrimo, gliukozės kiekio kraujyje, lipidogramos, kūno sudėties analizės ir pan.
„Pokyčiai registruojami paciento medicinos dokumentuose. Esant objektyviems pokyčiams, pacientas gali būti registruojamas pas siuntusį gydytoją pokyčiams įvertinti ir gydymo korekcijai. Esant neigiamiems sveikatos pokyčiams, gali būti pasitelkiami papildomi specialistai, tokie kaip psichologas, kineziterapeutas ir kt. Taip pat gyvensenos medicinos specialistas konsultuojasi su siuntusiu gydytoju dėl gydymo korekcijos poreikio“, – pasakoja I. Kauneckė.
SAM Komunikacijos skyrius
