Perpūtimai gali tapti dažnesni
Drauge su staigiais temperatūros pokyčiais gali užklupti skausmingi kaklo, sprando arba apatinės nugaros dalies perpūtimai, pasakoja „Eurovaistinės“ vaistininkė Elvyra Ramaškienė. Ji sako, kad perpūtimams įtakos turi ne patys temperatūrų pokyčiai, o juos lydinti netinkama apranga.
„Pirmiausia patarčiau kaskart prieš išeinant iš namų pasitikrinti orų prognozes. Jeigu vieną dieną buvo pliusas ir jūs jau mūvėjote plonesnį paltą ir gal buvote be šaliko, įsitikinkite, ar sekančią dieną temperatūra nebus nukritusi taip, kad su ta pačia apranga sušaltumėte. Ypač jeigu ką tik buvote sporto klube arba šiltai namuose, prieš išeinant į minusinę temperatūrą būtinai pasirūpinkite šiltesniais rūbais, kadangi taip peršalti itin paprasta – pavyzdžiui, po treniruotės įšilęs kūnas lauke, kur temperatūra daug žemesnė negu jo, per greitai atšals ir jūsų raumenys patirs šoką“, – pasakoja E. Ramaškienė.
Vaistininkė priduria, kad jau sekančią dieną galima prabusti su perpūstu sprandu, kaklu ar apatine nugaros dalimi. Anot jos, diskomfortą palengvinti gali priešuždegiminiai vaistai nuo skausmo. Turintiems skrandžio problemų – opaliges ar padidėjusį rūgštingumą – patartina naudoti vietinius priešuždegiminius gelius.
Galvos skausmai nuo temperatūros pokyčių
Staigūs temperatūrų pokyčiai kai kuriems gali iššaukti netgi galvos skausmus, pasakoja vaistininkė. Anot jos, linkusiems į galvos skausmus įtaką gali daryti tiek stiprus atšilimas, tiek atšalimas.
„Dideli temperatūrų šuoliai ir slėgio pokyčiai kai kuriems žmonėms sukelia galvos skausmus. Pirmiausia suskaudus galvai pabandykite išgerti stiklinę vandens ir bent trumpam atsigulti. Kartais vien to gali pakakti, jog numalšintumėte skaudančią galvą. Taip pat galite pabandyti smilkinius pamasažuoti pipirmėtės arba citrusinių vaisių eteriniais aliejais. Jeigu skausmas vis tiek nepraeina, išgerkite priešuždegiminių vaistų nuo skausmo ir bent 4 valandas nevartokite pakartotinės dozės“, – pataria E. Ramaškienė.
Traumos paslydus
Vaistininkė pasakoja, kad esant tokiems dideliems temperatūrų šuoliams, į vaistines užsuka daugiau žmonių, besiskundžiančių raumenų ar sąnarių patempimais nukritus. Tuo tarpu ateinančios dienos gali pareikalauti daugiau atidumo, kadangi atšilus orams atitirpęs sniegas jau po keleto dienų ir vėl sugrąžins ledą ant kelio.
„Ateinančias dienas labai atsargiai vaikščiokite – eikite mažais žingsneliais, šiek tiek sulenkus kojas per kelius, kuo mažiau apkraukite rankas daiktais, o dėmesį koncentruokite ne į telefono ekraną, bet į kelią priešais. Jeigu parkritimo išvengti nepavyko, pirmąsias porą parų rekomenduojama sužeistą kūno dalį per dieną šaldyti su kompresais trumpais intervalais – po 2-5 minutes. Bendrai per dieną tam turėtų būti skiriama iki 10-15 minučių. O po to rekomenduojama iki kol sugysite naudoti šaldomuosius gelius, o jei turite kraujosruvų – gelius su heparinu“, – pataria vaistininkė.
Vaistininkė priduria, kad jeigu pirmąją dieną skausmas labai stiprus, jūs negalite atremti rankos arba priminti kojos, galima įtarti lūžį, todėl tokiais atvejais patariama kuo greičiau kreiptis į gydymo įstaigą.
Šlapimo pūslės uždegimas pašalus kojas
Vaistininkė pasakoja, kad vis dar retas težino, jog šlapimo pūslės uždegimą sukelia ne tik bakterijos, bet ir paprasčiausias kojų pašalimas žiemą. Ji priduria, kad tai pasitaiko kur kas dažniau, kai lauke ne tik šalta, bet ir laikosi drėgmė.
„Jeigu vaikščiojant peršlapo jūsų batai ir negana to nukrito temperatūra, silpnesnį imunitetą turintys žmonės jau naktį gali susidurti su pirmais skausmais šlapinantis, padažnėjusiu ėjimu į tualetą ir vis nepilnu išsišlapinimo jausmu. Palengvinti skausmą gali padėti meškauogių ir petražolių arbatos, šilti kompresai, spanguolių sultys ir papildai, D-manozės preparatai. Venkite kofeino ir alkoholio, prauskitės po dušu, o ne vonioje, taip pat intymiai higienai nenaudokite parfumuotų priemonių bei rinkitės laisvą, patogią aprangą“, – pataria E. Ramaškienė.
Visiems gerai pažįstamas – peršalimas
Besikeičiant orams kiekvienas galime peršalti dar paprasčiau, teigia vaistininkė. Visgi, anot jos, didžiausia peršalimo ligų rizika kyla tiems, kurių imunitetas yra stipriai nusilpęs.
„Kartais peršalus ne visuomet mums gali pakakti vaistų, skirtų simptomams malšinti. Pirmiausia rekomenduojama vartoti vitaminą C, kuris ne tik gelbsti stiprinant imunitetą, bet ir vartojant jį ligos metu, šis gali sutrumpinti jos trukmę. Panašų poveikį turi ir vitaminas D, kuris gali padėti palengvinti ligos simptomus bei tuo pat metu stiprinti imuninę sistemą. O jeigu karščiuojate, papildomai vartokite elektrolitų ir gliukozės tirpalus, kurie atstatys prarastus mineralus ir elektrolitus, padės palaikyti optimalų skysčių kiekį bei suteiks organizmui energijos“, – pataria vaistininkė.
