Atšalus orams griebiamasi maitinančių kremų

Dažniausia odos priežiūros klaida šaltuoju metų laikotarpiu, anot BENU vaistinės Sveikos odos instituto ekspertės Ramunės Uosienės – vos tik atšalus orams griebiamasi maitinančio kremo. Specialistė sako, kad ne visais atvejais toks žingsnis yra tinkamiausias. R. Uosienė perspėja, kad prieš pradedant naudoti maitinantį kremą, visų pirma reikėtų įsivertinti savo odos tipą, atsižvelgti į odos problemas.

„Dažna kiekvieno daroma klaida – odos sausumas maišomas su odos dehidratacija. Jeigu oda dienos metu pradeda blizgėti, atsiranda spuogelių, jaučiamas odos tempimas – odai trūksta drėgmės. Ji yra mišri, bet dehidratavusi. Jeigu oda yra visiškai lygi, niekada neatsiranda jokio blizgesio, ji yra plona ir jaučiamas sausumas – tokia oda išties yra sausa. Šis odos tipas labai dažnai būdingas brandesnio amžiaus žmonėms“, – pasakoja pašnekovė.

Lietuvoje dažniausiais pasitaikantis odos tipas – mišri oda. Tad mišrios odos savininkams arba kovojantiems su akne ekspertė pataria laikytis toliau nuo maitinančių kremų – jie gali paskatinti odos blizgėjimą bei naujų spuogų atsiradimą.

„Mišrios, į spuogus linkusios odos savininkams labai svarbu įsivertinti savo dienos rutiną ir tuomet nuspręsti, ar kremas tikrai reikalingas. Jei visą dieną praleidžiame ofise, studijose, iš taško į tašką judame automobiliu – pakaks naudoti įprastą drėkinantį veido kremą“, – įžvelgia ekspertė.

Maitinantį kremą R. Uosienė rekomenduotų tik tokiais atvejais, kai planuojama ilgą laiką praleisti šaltame ore, kadangi kremas padeda apsaugoti odą nuo žvarbos. Visgi riebiaodžiams labai svarbu prisiminti – vos tik grįžus namo kremą reikėtų nusiplauti.

Pamirštama rūpintis viso kūno oda

Kalbant apie kitas odos zonas – viso kūno odą, rankas – beveik kiekvieno oda yra linkusi sausėti, ypač šaltuoju laikotarpiu. Pirmiausiai gali būti pajuntamas blauzdų sausėjimas, tad rudenį ir žiemą BENU vaistinės Sveikos odos instituto ekspertė rekomenduotų rinktis riebesnius kremus – viso kūno odai jie tikrai nepakenks.

„Dažniausiai riebių kremų vengiama, nes jie sunkiau susigeria į kūno odą. Visgi kosmetikai tobulėjant tikrai galime atrasti riebesnių kremų, kurie susigeria lengvai. Puikiu pasirinkimu gali tapti kremai, sudėtyje turintys taukmedžio sviesto, šlapalo, omega 3-6-9 rūgščių. Kiekvienas gali pasirinkti pagal savo poreikius. Svarbiausia, kad naudojamas kremas turėtų kokių nors drėkinamųjų medžiagų“, – komentuoja R. Uosienė.

Susiduriantiems su rankų odos sausėjimu, pravers barjeriniai kremai, sukuriantys nematomą apsauginę plėvelę ant rankų. Dažniau plaunant rankas, šie kremai taip greitai nenusiplaus. Šaltuoju laikotarpiu susiduriantiems su rankų įtrūkimais, atsirandančiomis žaizdelėmis, ekspertė pataria rinktis atstatomuosius, vadinamuosius „cica“ kremus.

„Atstatomieji kremai padeda atkurti odą, skatina žaizdelių gijimą ir sukuria barjerinį sluoksnį. Visais atvejais rankų odą geriau apsaugoti pavyks nepamirštant dėvėti pirštines.

Visgi susiduriama ir su tokiais atvejais, kai nė vieni kremai nepadeda pasiekti norimo rezultato. Tuomet geriausiai gali pagelbėti riebaus kremo ir specialių pirštinių naudojimas nakties metu. Pasitepę kremu ir naudodami vaistinėse specialiais parduodamas arba paprasčiausiai bet kokias turimas medvilnines pirštines, galime tikrai stipriai drėgme aprūpinti rankas“, – patarimais dalijasi specialistė.

R. Uosienė priduria, kad išties besirūpinantieji savo rankų oda, rimtesnių problemų neturinčias rankas gali išgydyti tokiais paprastais būdais.

Praleidžiami plaukų rutinos žingsniai

Dar vienas šaltojo sezono iššūkis – susėjantys ir įsielektrinantys plaukai. R. Uosienė pirmiausia pastebi, kad labai svarbu atskirti galvos odos sausumą ir plaukų sausumą. Galvos sausumą atpažįstame iš kelių požymių – atsiradusios pleiskanos, niežulys arba diskomfortas.

„Niežulys, atsiradusios raudonos dėmės gali signalizuoti apie tam tikras galvos ligas, kurios turėtų būti gydomos konsultuojantis su dermatologu ir naudojant gydomuosius šampūnus ar kitokias įtrinamas priemones. Visgi, jei galvos oda neturi pleiskanų, spuogų ar kitokių pakitimų ir vis tiek jaučiame sausumą – atsižvelgdami į savo galvos odos būklę turėtume pasirinkti tinkamiausią šampūną“, – atkreipia dėmesį BENU vaistinės Sveikos odos instituto ekspertė.

Dažnesniu galvos skausmu šaltuoju laikotarpiu tampa nepaklusnūs ir sausėjantys plaukai. Tad specialistė rekomenduotų peržiūrėti savo plaukų priežiūros rutiną ir būtinai įsivesti keletą papildomų žingsnių.

„Plaukų kondicionierių turnūt naudojame kiekvienas – kondicionierius ne tik drėkina plauką, bet ir palengvina jo iššukavimą. Visgi dar vienu rutinos žingsniu turėtų tapti plaukų kaukės naudojimas. Ja plaukus palepinti reikėtų bent jau savaitgaliais, kadangi jos poveikis netgi dar intensyvesnis nei naudojamų kondicionierių. Dar vienu puikiu plaukų lepinimo ritualu gali tapti aliejų naudojimas. Kai turime daugiau laiko, prieš plaukų plovimą jų galiukus galime patepti aliejumi, palaikyti, o vėliau pereiti prie galvos plovimo rutinos“, – dalijasi R. Uosienė.

Kovoje su sausėjančiais, nepaklusniais plaukais ekspertė išskiria ir nenuplaunamų plaukų priežiūros priemonių svarbą. Visgi pašnekovė pastebi, kad linkusieji pagudrauti – pavyzdžiui, naudoti tik nenuplaunamą priemonę, bet nenaudoti kondicionieriaus – norimų rezultatų nepasieks, tad kiekvienas individualios rutinos žingsnis yra svarbus.

Nesilaikoma rutinos

Siekiant turėti išpuoselėtus plaukus ir odą, ne mažiau svarbu jais rūpintis ne tik iš išorės, bet ir iš vidaus. BENU vaistinės Sveikos odos instituto ekspertė pirmiausia atkreipia dėmesį į subalansuotos mitybos svarbą. Visgi grožio puoselėjimui iš vidaus R. Uosienė išskiria ir kelis svarbiausius elementus, padedančius papildyti mitybą odai ir plaukams naudingomis medžiagomis.

„Visų pirma galėčiau išskirti geriamus kolageno papildus. Jų poveikis organizmui gerai žinomas ir nemažai ištirtas. Su kolagenu galime vienu šūviu nušauti du zuikius – pagerinti sąnarių ir odos būklę. Kolagenas yra baltymas, kuris natūraliai gaminasi organizme, tačiau senstant gaminama vis mažiau ir jo pradeda trūkti.

Kolagenas būna dviejų tipų – gyvulinės ir jūrinės kilmės. Iš esmės jų veiksmingumas ir įsisavinimas nesiskiria – kiekvienas pasirenka pagal save, kurį tipą maloniau vartoti. Rekomenduojama kolageno paros norma nėra žinoma, tačiau jaunesniems žmonėms pakaktų 2500 mg, brandesnio amžiaus moterims paros norma gali siekti iki 10000 ar net 12000 mg“, – apžvelgia pašnekovė.

R. Uosienė išskiria ir kelis kitus grožį puoselėjančius papildus – antioksidantai ir geriamoji hialurono rūgštis. Hialurono rūgštis, pasak pašnekovės, yra mažiau ištirta nei kolagenas, tačiau gerdami jos papildus tikrai nepakenksime savo organizmui. Kolagenas padeda stangrinti odą, o hialuronas – drėkina organizmą iš vidaus. Tiesa, vartojant hialurono rūgštį reikėtų suvartoti ir daugiau skysčių. Taip pat minėtieji antioksidantai – ne tik stiprina imuninę sistemą, bet ir stabdo senėjimo procesus. Visgi specialistė atkreipia dėmesį ir į kitų vitaminų bei mineralų vartojimą kasdienoje.

„Bet kuriam žmogui, šaltuoju metu atėjusiam į vaistinę teirautis apie maisto papildus, tikrai būtiniausiai rekomenduotume žuvų taukus, vitaminą A, E, C ir D ir antioksidantus. Slenkant plaukams, svyruojant nuotaikoms, jaučiant nuovargį, pirmiausiai turėtume susimąstyti dėl vitamino D trūkumo. Lietuvoje jo trūksta beveik visiems“, – dalijasi R. Uosienė.

Visgi ekspertė pastebi, kad labai dažnais atvejais, tiek vartodami įvairius papildus, tiek ir naudodami odos ar plaukų priežiūros priemones, neretas tikisi greitai matomo efekto. R. Uosienė atkreipia dėmesį, kad efektas gali būti jaučiamas tik reguliariai laikantis tam tikrų rutinų. Dažniausiai maisto papildų kursas būna trys mėnesiai. Pirmasis efektas gali būti jaučiamas po vieno mėnesio reguliaraus papildų vartojimo. Su grožio priemonėmis – pirmųjų rezultatų taip pat nereikėtų tikėtis vos po vieno naudojimo, jų laukimas gali užtrukti iki kelių mėnesių, rašoma pranešime spaudai.