Virusiniai hepatitai – tai skirtingų virusų A, B, C, D ir E sukeliami kepenų uždegimai, kurie plinta skirtingais būdais. PSO duomenimis, kasmet pasaulyje nuo virusinio hepatito ar jo komplikacijų miršta apie 1.4 mln. žmonių. Pasak PSO, tai „tylusis žudikas". Taip yra todėl, kad užsikrėtus hepatito virusais, daugumai užsikrėtusiųjų nepasireiškia jokie klinikiniai požymiai; liga gali pereiti į lėtinę formą, kuri per kelis dešimtmečius gali progresuoti į kepenų cirozę ar vėžį.
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC) praneša, kad pernai užregistruoti 37 susirgimai ūmiu ir 6 lėtiniu virusiniu hepatitu B (VHB), ūmiu hepatitu C (VHC) – 59 ir 56 lėtiniu. Pastaraisiais metais sergamumas VHB ir VHC yra stabilus, tačiau 2012 metais registruotas sergamumo virusiniu hepatitu A padidėjimas (užregistruota 113 atvejų). Pernai VHA užregistruoti 64 susirgimo atvejai ir tai dvigubai mažiau nei 2012 m. Virusinis hepatitas A plinta per užterštą virusu maistą ar vandenį kai jį užteršia šia liga sergantis asmuo. Nuo VHA galima pasiskiepyti.
Apie 60 – 70 proc. užsikrėtusiųjų hepatitu B arba C virusu niekuo nesiskundžia ir jaučiasi gerai, tačiau, gali užkrėsti kitus. Kadangi VHB ir VHC retai pasireiškia ūminėmis formomis, todėl daugelis atvejų lieka nenustatyti ir neužregistruoti oficialioje statistikoje. Hepatitai nėra lengvai suvaldoma užkrečiamoji liga, ji dažnai plinta nepastebimai. Nors oficialiai registruojamų susirgimų virusiniais hepatitas Lietuvoje mažėja, tačiau manoma, kad faktinis susirgimų skaičius gali būti kelis kartus didesnis, nes dauguma jų besimptomiai.
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro medikai primena, kad virusiniu hepatitu B galima užsikrėsti:
Per visų rūšių (vagininius, oralinius, analinius) lytinius santykius.
Per kraują: perpilant kraują ar jo produktus; per užkrėstas adatas, švirkščiantis narkotikus, atliekant tatuiruotes, veriant auskarus; naudojantis užsikrėtusio asmens dantų šepetėliu, skutimosi mašinėle, manikiūro ir kitais reikmenimis, kuriais gali būti pažeista oda arba gleivinė.
Iš motinos vaikui – užsikrėtusi virusiniu hepatitu B motina gali perduoti virusą nėštumo (apie 5 proc. atvejų) ir gimdymo metu (95 proc. atvejų). Daugiau nei 90 proc. užsikrėtusių naujagimių išsivysto lėtinė infekcija ir išauga pavojus susirgti kepenų ciroze ar pirminiu kepenų vėžiu.
Hepatito B infekcijos šaltinis yra sergantis žmogus. Užsikrėsti hepatito B infekcija daug lengviau nei žmogaus imunodeficito virusu (ŽIV), nes jo infekcinė dozė šimtą kartų mažesnė nei ŽIV. Bendras naudojimasis dantų šepetėliais ir skustuvais yra pagrindinis HBV plitimo būdas šeimose.
Nuo virusinio hepatito B yra skiepai. Lietuvoje virusinio hepatito B vakcina nuo 1998 m. pradėti skiepyti visi naujagimiai. Organizmo atsparumui užtikrinti ir apsaugoti nuo galimos HBV infekcijos reikia trijų skiepų dozių.
Pagrindinis virusinio hepatito C plitimo būdas – per kraują. Skirtingai nuo virusinio hepatito B, virusinis hepatitas C lytinių santykių metu perduodamas retai. Labiausiai rizikuoja užsikrėsti hepatito C infekcija asmenys, vartojantys švirkščiamuosius narkotikus; medicinos darbuotojai, turintys sąlytį su krauju (chirurgai, stomatologai ir kt.), hemodializuojami pacientai. Nuo VHC skiepų nėra.
Kam rekomenduojama pasitikrinti dėl virusinių hepatitų B ir C?
Jei buvo perpiltas kraujas / kraujo produktai iki 1993 m.
Jei buvo atliktos chirurginės operacijos (taip pat cezario pjūvis) arba invazinės procedūros
Jei dėl neaiškių priežasčių padidėję kepenų fermentai (ALT, AST)
Hemodializuojamiems pacientams
Sergantiems hemofilija ir kitomis kraujo ligomis
Organų, audinių, kraujo ir komponentų donorams
Asmenims po organų transplantacijos
Medicinos įstaigų darbuotojams
Vaikams, kurių motinos nėštumo ir gimdymo metu sirgo hepatitu
Jei šeimos nariui diagnozuotas hepatitas
Nors kartą vartojusiems švirkščiamuosius narkotikus
Buvusiems įkalinimo įstaigose
Turėjusiems daug lytinių partnerių (daugiau nei 1 per 12 mėn.)
Infekuotiems ŽIV
Nėščioms moterims
Siekiant apsisaugoti nuo VHB ir VHC rekomenduojama gyventojams visų rūšių lytinių santykių metu su sergančiu VH asmeniu ar su mažai pažįstamu asmeniu naudoti prezervatyvus; nesinaudoti nesteriliais instrumentais atliekant manikiūrą, pedikiūrą; nesinaudoti kitų asmenų skustuvais, dantų šepetėliais.
Liepos 28 – oji – tai hepatito B viruso atradėjo, Nobelio premijos laureato prof. B.Samuel Blumbeg gimimo diena. Būtent todėl Pasaulio sveikatos organizacija pasirinko šią datą kasmet pažymėti pasauline hepatito diena.
