Šią vasarą mokslo metus baigusiems abiturientams svarbu žinoti, kad jie PSD valstybės lėšomis bus apdrausti iki rugpjūčio 31 dienos. Iškart po mokyklos pradėję studijuoti nuolatinių (dieninių) skyrių studentai Lietuvoje ar kitose Europos Sąjungos (ES) šalyse, taip pat Norvegijoje, Islandijoje, Lichtenšteine bei Šveicarijoje ir toliau bus apdrausti valstybės lėšomis.
„Lietuvoje nuolatinių studijų studentai valstybės lėšomis draudžiami automatiškai pagal Studentų registro pateiktus duomenis, taigi šiuo atveju ligonių kasoms jokių pažymų pateikti nereikia. Tačiau vykstant mokytis į Europos šalis jaunuoliai teritorinei ligonių kasai turi pateikti akademinę pažymą iš aukštosios mokyklos, kurioje jie yra registruoti studentais. Kvietimas studijuoti šiuo atveju netinka“, – pabrėžia VLK Draudžiamųjų registro skyriaus vedėja Natalija Jelenskienė.
Pažymoje turi būti nurodyta studijų vieta, forma, pradžios bei pabaigos data. Akademinę pažymą ligonių kasoms studentai privalo pateikti kiekvienais studijų metais, nes šis dokumentas galioja iki einamųjų mokslo metų pabaigos. Tai galima padaryti atvykus pačiam ar pažymą pateikus per įgaliotą asmenį, paštu ar elektroninėmis ryšių priemonėmis.
Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad studijos kai kuriose užsienio aukštosiose mokyklose prasideda tik spalį. Tokiu atveju PSD įmoką už rugsėjį reikia sumokėti savarankiškai. Kitais metais, jeigu studijos bus tęsiamos, draudimas galios nuo spalio iki spalio ir papildomai už rugsėjį mokėti nebereikės.
Ligonių kasoms pažymas apie mokslą privalomojo sveikatos draudimo laikotarpiui patvirtinti gali teikti ir bestudijuojantieji Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės aukštosiose mokyklose pagal nuolatinės studijų formos studijų programas. Tačiau jie valstybės lėšomis draudžiami tik tokiu atveju, jei studijos buvo pradėtos iki 2020 m. gruodžio 31-osios.
Taip pat svarbu žinoti, kad registruoti Studentų registre ir studijų metais praktiką atliekantys studentai bei tie, kurie nepraradę studento statuso yra išvykę mokytis pagal mainų programas į ES šalis ar Norvegiją, Islandiją, Lichtenšteiną, Šveicariją, taip pat yra draudžiami PSD valstybės lėšomis, jiems niekuo rūpintis nereikia.
Visgi, sveikatos draudimo įmokas valstybė moka tik už studijavimo laikotarpį, todėl nutraukus nuolatines studijas, prievolė mokėti PSD įmoką atsiranda jau kitą mėnesį po studijų nutraukimo mėnesio pabaigos.
„Studentai, pasirinkę ištęstinių studijų programą, PSD valstybės lėšomis nėra draudžiami. Nepradėjusiems nuolatinių studijų jaunuoliams, jei jie neįsidarbina, neužsiregistruoja Užimtumo tarnyboje ar nepriklauso kitoms valstybės lėšomis draudžiamų asmenų grupėms, kas mėnesį reikia savarankiškai mokėti PSD įmokas“, – pabrėžia N. Jelenskienė.
Savarankiškai mokėti PSD įmokas reikės ir asmenims, kurie išvyksta studijuoti į trečiąsias šalis (Jungtines Amerikos Valstijas, Kanadą, Australiją ir kt.) ir nori išlaikyti Lietuvos gyventojo statusą, t. y. nedeklaruojantys savo gyvenamosios vietos pakeitimo. Tokie jaunuoliai ir savo sveikatos draudimu turi pasirūpinti patys – apsidrausti privačiu draudimu.
Ligonių kasos primena, kad vykstant studijuoti arba keliaujant Europoje, pravartu turėti Europos sveikatos draudimo kortelę (ESDK) arba ją pakeičiantį sertifikatą. Kelionėje prireikus būtinosios medicinos pagalbos ir jos kreipiantis į valstybinei svečios šalies sveikatos sistemai priklausančias gydymo įstaigas, ESDK bei sertifikatų turėtojams gydymo išlaidos apmokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo. Kortelę ar sertifikatą galima užsisakyti elektroninėmis priemonėmis.
VLK duomenimis, pernai Europos šalių aukštosiose mokyklose studijavo arti 4 tūkst. studentų, kurie privalomuoju sveikatos draudimu buvo draudžiami valstybės lėšomis Lietuvoje.
VLK inf.
