1 mitas – gydyti pieninių dantų nereikia

Tiek profesionali priežiūra, tiek rūpestinga asmeninė pieninių dantų higiena yra privaloma dėl daugybės priežasčių. Pirmiausia, kol vaikutis mažas, dantys jam padeda atlikti tokias gyvybines funkcijas kaip valgymas ir kalbėjimas, taip pat jie svarbūs bendram žandikaulių ir atramą apatiniam dantų lankui sudarančios alveolinės ataugos vystymuisi.

„Nuo pieninių dantų sveikatos priklauso, ar nesutriks nuolatinių dantų formavimasis ir dygimas, tačiau įsitikinimas, jog pirmųjų dantukų nereikia prižiūrėti taip, kaip nuolatinių, vis dar labai gajus. Kartą turėjau atvejį, kuomet vaiką apžiūrai atvedę tėvai rodė išdygusį dėl pažeisto emalio dėmėtą dantį ir sakė, jog išdygo „mėnulio“ dantukas“, – klaidingą mąstymą iliustruoja „Vilniaus implantologijos namų“ vaikų odontologė Dovilė Valukonienė.

Svarbu paminėti faktą, jog pieninių krūminių dantų kaita baigiasi apie 10–12 žmogaus gyvenimo metus, taigi prieš iškrisdami jie burnoje efektyviai funkcionuoja gana ilgą laiką. Negana to, estetinę funkciją pieniniai dantys atlieka praktiškai nuo išdygimo, mat socialine šypsena kūdikis šypsosi nuo maždaug 4 mėnesio.

2 mitas – kruopštus valymas garantuoja sveikus dantis ateityje

Anot D. Valukonienės, burnos higiena vaikystėje yra labai svarbus elementas, turintis įtakos jos sveikatai vėliau, tačiau sakyti, jog tik ji lemia, kad dantys bus sveiki visuomet, būtų neteisinga. Itin rūpestinga dantukų priežiūra namuose gali smarkiai sumažinti tikimybę atsirasti dantų ir burnos ligoms, tačiau nereiškia, jog to pavyks visiškai išvengti.

Visgi tinkama asmeninė higiena namuose yra vienas svarbiausių burnos sveikatą veikiančių faktorių, kurį valdyti gali pats žmogus. Vaikų dantų sveikatos atveju – tėvai, tikinama pranešime spaudai.

„Manoma, jog vaiko motoriniai įgūdžiai, reikalingi dantims išsivalyti, susiformuoja tuomet, kai jis išmoksta rašyti, tad iki tol procese esminis vaidmuo tenka tėvams. Svarbiausia dantukus vaikui išvalyti dukart per dieną, ryte ir vakare. O šepetėlio, dantų pastos ir kitų priemonių pasirinkimas – gana individualus dalykas, priklausantis nuo to, kaip vaikas „leidžia“ dantukus valyti, kokia jo burnos būklė ir panašiai. Kai kuriems, pavyzdžiui, gali geriau sektis su vieno danties šepetėliu, kitiems su įprastu. Vieniems tiks ir dantų pasta be fluoro, kitiems reikalingas didesnis fluoro kiekis pastoje“, – dėsto D. Valukonienė.

Tiesa, siūlas mažiems dantukams taip pat labai reikalingas, mat padeda pašalinti tarp jų pasislėpusias apnašas ir akmenis, dėl kurių gresia ankstyvos dantenų ligos ir dantis pažeidžiantis ėduonis. Vaikui paaugus ir pradėjus valytis dantis savarankiškai, specialistė rekomenduoja tėvams taip pat kurį laiką prižiūrėti šį procesą.

3 mitas – kuo mažiau saldumynų, tuo sveikesni dantys

Ir taip, ir ne. Pavojus vaiko dantukams slypi ne pačiame cukruje, o laike, per kurį jis išbūna danties paviršiuje, mat burnoje esančios bakterijos cukrumi minta ir taip ardo danties emalį: „Kartais vaikui galima leisti ir tuos penkis saldainius, tačiau geriau, kad jis juos suvalgytų iškart, o ne smaližiautų visą dieną“, – pateikia pavyzdį „Vilniaus implantologijos namų“ gydytoja.

Tačiau reiktų įsidėmėti, jog ne vien saldainiai yra maistas, sudarantis palankias sąlygas ėduoniui vystytis. Labai svarbu įvertinti ir angliavandenių vartojimo dažnį bei maisto konsistenciją: kiek ilgai dantys būna kariesogeniškoje aplinkoje, kokios galimybės savaiminiam dantų apsivalymui.

„Pamenu, vaikystėje ir pati dažnai gaudavau leidimą prieš miegą suvalgyti obuolį ir praleisti vakarinį dantų valymosi ritualą – neva vaisius pilnas vitaminų, sveikas, tai dantys patys apsivalys. Tačiau iš tiesų obuolys irgi turi angliavandenių bei šiek tiek rūgšties, tad daro tokią pačią žalą kaip ir saldainiai“, – patirtimi dalijasi D. Valukonienė.

4 mitas – jei neskauda, gydytojo apžiūra nereikalinga

Kai vaikui dantį jau skauda, pagalbą suteikti jam tenka ribotomis galimybėmis. Tai yra, mažajam pacientui sunku adaptuotis emociškai, šis vizitas jam ir vėliau gali sietis su nemalonia patirtimi. Sunkumų kyla ir technine prasme, kuomet reikalingos sudėtingesnės procedūros.

„Taigi geriausia parodyti vaikutį specialistui išdygus pirmiesiems dantukams ar iki pusmečio po to. Dažniausiai pirmieji prasikala apie 6 mėnesį, taigi susiplanuoti startinę kelionę pas vaikų odontologą reikėtų bent per pirmuosius vaiko gyvenimo metus.

Laiku suteikta konsultacija leis geriausiai įvertinti vaiko burnos ir dantų būklę bei įvertinus įvairius kitus veiksnius: mitybą, bendrą sveikatą, įpročius. Taip pat duoti tėvams racionalių patarimų, kaip prižiūrėti mažųjų dantukus“, – argumentuoja D. Valukonienė.

5 mitas – vaikų ir suaugusiųjų dantų gydymas nesiskiria

Pirminės pagalbos ar konsultacijos galima kreiptis į bet kurį dantų gydytoją, tačiau visgi tinkamiausią priežiūrą suteiks vaikų odontologai.

„Bendrosios odontologijos specialistai turi kompetencijų įvairiais aspektais, o mes specializuojamės vien tik darbe su mažaisiais pacientais. Pieninių dantų gydymas išties skiriasi nuo nuolatinių ir reikalauja tam tikro pasirengimo bei psichologinių žinių“, – aiškina D. Valukonienė.

Jos manymu, specializavimasis atlikti tam tikras procedūras suteikia galimybę į tai geriausiai įsigilinti ir tam tikra prasme nuolat siekti tobulumo: „Dirbant su vaikais, nebūtinai tik odontologijos srityje, maksimaliai pateisinti ir net viršyti lūkesčius tampa mediko prioritetu – nuolatinis domėjimasis savo darbo sfera ir mokymasis padeda to pasiekti.“