„Higienos instituto duomenimis, Lietuvoje arterinė hipertenzija diagnozuota apie 700 tūkst. žmonių, dislipidemija savo paplitimu atsilieka tik truputį. Svarbu, kad šių rizikos veiksnių nustatymas yra efektyvesnis nei prieš dešimtį, kadangi vis daugiau žmonių įsitraukia į Širdies ir kraujagyslių ligų (ŠKL) prevencijos programą, tačiau mirtingumas nuo ŠKL lieka per didelis. Turime pripažinti, kad situacijos ženkliai pakreipti į teigiamą pusę kol kas nepavyksta, o atsakomybę už tai reikėtų prisiimti visai sveikatos sistemai“, – sako Lietuvos kardiologų draugijos prezidentė prof. Jelena Čelutkienė.

Daugėja ir besitikrinančių, ir sergančių

Šių metų kovą atlikta šalies gydytojų kardiologų apklausa parodė, kad daugėja pacientų, kuriems kartu diagnozuojama ir arterinė hipertenzija, ir dislipidemija – taip atsakė 85 proc. gydytojų.

Kas trečias (35 proc.) apklausoje dalyvavęs gydytojas nurodė, kad abi šios ligos diagnozuojamos praktiškai visiems jų pacientams. 4 iš 10 (40 proc.) gydytojų sakė, kad abu šie susirgimai būdingi daugiau nei pusei jų pacientų, dažniausiai vyresnio amžiaus, dar 22,5 proc. – kad daugiau nei pusei įvairaus amžiaus pacientų.

Prof. J. Čelutkienė, komentuodama tokius apklausos rezultatus, sako, jog tai gali būti ir vis didesnio gyventojų įsitraukimo į ŠKL prevencijos programą priežastis.

„Kasmet vis daugiau žmonių, esančių tikslinėje šios programos grupėje, ateina pas gydytojus pasitikrinti kraujo spaudimo ir cholesterolio kiekio kraujyje. Todėl galima sakyti, kad arterinė hipertenzija ir dislipidemija yra aptinkamos anksčiau ir dažniau, šių ŠKL rizikos veiksnių nustatymas yra geresnis. Tačiau ligų gydymas ir kontrolė toliau išlieka problema“, – sako ji.

ŠKL prevencijos programoje dalyvauja 40–54 metų amžiaus vyrai ir 50–64 metų amžiaus moterys. Valstybinės ligonių kasos duomenimis, 2021 m. programoje dalyvavo 43,7 proc. visos tikslinės populiacijos dalis, kai 2013 m. šis rodiklis siekė 28,4 proc.

Veikia neracionali baimė

Profesorė sako, kad diagnozavus arterinę hipertenziją ir dislipidemiją tik retu atveju kontrolei pakanka pakoreguoti gyvenimo būdą, dažnai yra reikalingas medikamentinis gydymas. Pacientui nustačius aukštą kraujospūdį ir padidėjusį cholesterolio kiekį kraujyje, patogu skirti politabletes – tabletes, kurių vienos sudėtyje yra ir kraujospūdį koreguojanti, ir cholesterolio kiekį mažinanti veikliosios medžiagos.

Kaip pagrindinius politablečių privalumus apklausoje dalyvavę gydytojai nurodė, kad politabletės pagerina paskirto gydymo režimo laikymąsi, veikia efektyviau nei keli atskiri medikamentai, yra patrauklesnės, nes pacientui reikia gerti mažiau tablečių. Tiesa, gydytojai kardiologai pasigenda didesnio šeimos gydytojų bendradarbiavimo pacientams skiriant inovatyvius gydymo metodus, tokius kaip politabletės, ir informuojant pacientus apie jų privalumus bei naudą.

Pasak prof. J. Čelutkienės, optimistiškai nuteikia apklausos aspektas, jog gydytojai kardiologai fiksuoja teigiamą didesnės pacientų dalies požiūrį į politabletes, ir tik retas pacientas atsisako jas vartoti. Pašnekovė įsitikinusi, kad neigiamos pacientų nuostatos yra nukreiptos į vieną iš politabletės sudedamųjų dalių – statiną, kuris skirtas cholesterolio kiekiui kraujyje koreguoti.

„Daug pacientų vis dar bijo galimo statinų šalutinio poveikio, tačiau ši baimė neracionali. Tikrasis šalutinis statinų poveikis sutinkamas labai retai. Kur kas dažniau pasitaiko įsivaizduojamas poveikis, vadinamasis nocebo efektas, kai klinikinio tyrimo metu pacientai jaučia neigiamą statino poveikį vartodami „tuščią“ tabletę, t. y. neturinčią veikliosios medžiagos. Dėl klaidingų įsitikinimų atsisakoma vaistus vartoti, medikamentų nevartojimas didina rizikos veiksnius, o šalis ir toliau pirmauja Europoje pagal mirtingumą nuo ŠKL“, – akcentuoja ji.

Informacijos pakanka, motyvacijos trūksta

Pačių pacientų nenorą ar nepakankamą ryžtą laikytis paskirto gydymo režimo apklausoje dalyvavę kardiologai nurodė kaip vieną svarbiausių priežasčių, dėl kurios nesiseka pažaboti sergamumo ŠKL. Prof. J. Čelutkienė sako, kad gydytojų ir pacientų požiūris į ligas ar vaistų vartojimą dažnai skiriasi.

„Gydytojai situaciją mato vienaip, o pacientai dažnai kitaip. Dauguma pacientų yra ne medikai, jie neturi tokio lygio informacijos, tad sprendimus gali priimti vadovaudamiesi emocijomis ar natūralia inercija. Vis dėlto manau, kad esmė yra motyvacija. Reguliariai vartoti vaistus ir laikytis gydytojų rekomendacijų reikia didelės motyvacijos. Ne visi pacientai ir tuo labiau sveiki asmenys, kuriems pakaktų tik pakoreguoti kraujospūdį ar cholesterolį, yra motyvuoti tai daryti“, – įsitikinusi pašnekovė.

Visgi, jos nuomone, visos atsakomybės perkelti vien ant pacientų pečių negalima – motyvuoti žmogų gydytis turėtų būti medikų darbo dalis. Svarbu atrasti tinkamą būdą tai daryti, rašoma pranešime spaudai. Profesorė sako pastebėjusi, kad gąsdinimas, kas nutiks, jei pacientai nesilaikys gydymo režimo, nelabai veiksmingas.

„Tai duoda tik trumpalaikį efektą, nebent žmogus iš tikrųjų buvo atsidūręs ant mirties slenksčio, pavyzdžiui, perserga miokardo infarktu, kas iš esmės keičia gyvenimo trajektoriją. Reikėtų daugiau edukuoti žmones, nuo jaunesnio amžiaus, motyvuoti juos rūpintis savo sveikata dar nesusirgus, labiau įtraukti visuomenės sveikatos specialistus. Svarbus vaidmuo tenka ir vaistininkams – juk pas juos ateinama įsigyti vaistų ir pasitarti“, – svarsto prof. J. Čelutkienė.

Daryti išvadas, ar gydant ŠKL rizikos veiksnius judama teisinga linkme, padėtų ir duomenų rinkimas apie teikiamas paslaugas: ne tik kokiam skaičiui pacientų diagnozuota arterinė hipertenzija, dislipidemija, bet ir kaip sekasi koreguoti rizikos veiksnius, kokiam procentui pacientų pavyksta pasiekti norimo gydymo rezultato.