2013 metais atliktas Lietuvos gyventojų mitybos įpročių tyrimas, kurio rezultatai parodė, kad gyventojų mitybos įpročiai neatitinka oficialių sveikos mitybos rekomendacijų, mityba palanki lėtinėms netinkamos mitybos sąlygotoms ligoms plisti.
Tyrimas parodė, kad šviežių daržovių (išskyrus bulves) Lietuvos gyventojai vartoja nepakankamai. Rekomenduojama šviežių daržovių valgyti kiekvieną dieną, tačiau šios rekomendacijos laikosi tik 40,4 proc. suaugusių Lietuvos gyventojų: kartą per dieną šviežių daržovių valgo apie trečdalis suaugusiųjų – 32,2 proc., kelis kartus per dieną – 8,2 proc. Rečiau nei kartą per savaitę valgo arba iš viso nevartoja šviežių daržovių 11,0 proc. suaugusiųjų.
Išaiškėjo, kad pagrindinis maisto produktų pasirinkimo kriterijus – ne žmogaus sveikata, bet maisto produkto kaina: 36,9 proc. gyventojų perka pigesnius ir tuo pačiu biologiškai mažiau vertingus maisto produktus. Brangūs yra atvežtiniai, egzotiniai vaisiai ir daržovės, tačiau Lietuvos žemė ir darbštūs ūkininkai tikrai išaugina puikių nebrangių produktų palankių sveikatai: salotų, ridikėlių, morkų, burokėlių, agurkų, pomidorų, cukinijų, kopūstų, braškių, žemuogių, aviečių, serbentų ir t.t.
Daugiausia vitaminų ir mikroelementų yra neapdorotose daržovėse. Verdant daržoves, nelieka iki 50 procentų vitamino C, nes aukštoje temperatūroje jis suskyla ir patenka į vandenį. Todėl daržoves rekomenduojama dėti jau į verdantį vandenį, virti kuo trumpiau ir kuo mažesniame vandens kiekyje. Dar geriau virti daržoves garuose – jose išliks du kartus daugiau vitaminų nei virtose vandenyje.
Labai svarbi organizmui daržovėse esanti ląsteliena. Tai skaidulinės medžiagos, kurių randama augaliniuose produktuose. Ląsteliena, keliaudama virškinamuoju traktu, nuvalo žarnų sieneles, sugeria ir pašalina iš organizmo nuodingąsias medžiagas. Dėl ląstelienos poveikio iš žarnyno į kraują patenka mažiau suvirškintų riebalų, todėl kraujyje mažėja cholesterolio, o kartu – pavojus susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis. Ypač daug ląstelienos turi kviečių sėlenos, žirniai, pupos, brokoliai, paprikos, obuoliai, morkos ir kopūstai.
Sveika mityba padeda saugoti ir stiprinti sveikatą. Ji yra svarbi fiziniam ir protiniam žmogaus vystymuisi, darbingumui bei ilgaamžiškumui. Jei žmogaus mityba atitiks organizmo fiziologinius poreikius, remsis sveikos mitybos principais ir pagrindinėmis taisyklėmis, jei bus laikomasi mitybos režimo, tai ji bus ne tik sveika, bet ir sveikatinanti, padės ne tik išsaugoti sveikatą, bet ir ją įtvirtinti bei stiprinti.
Todėl ir vasarą būtina vadovautis šiomis sveikos mitybos taisyklėmis:
1. Valgyti maistingą, įvairų, dažniau augalinį nei gyvulinės kilmės maistą.
2. Kelis kartus per dieną valgyti grūdinių produktų (rupios duonos, košių ir pan.).
3. Kelis kartus per dieną valgyti įvairių (dažniau šviežių) daržovių ir vaisių (nors 400 g per dieną).
4. Išlaikyti normalų kūno svorį (kūno masės indeksas – 18,5–25).
5. Mažinti riebalų vartojimą. Gyvulinius riebalus, kuriuose yra daug sočiųjų riebalų rūgščių, keisti augaliniais aliejais.
6. Riebią mėsą ir mėsos produktus pakeisti ankštinėmis daržovėmis, žuvimi, paukštiena ar liesa mėsa.
7. Vartoti liesą pieną ir liesus pieno produktus (rūgpienį, kefyrą, jogurtą, varškę, sūrį).
8. Rinktis maisto produktus, turinčius mažai cukraus. Rečiau vartoti saldžius gėrimus, saldumynus.
9. Valgyti nesūrų maistą. Bendras druskos kiekis maiste, įskaitant gaunamą su rūkytais, sūdytais, konservuotais produktais, duona, neturi būti didesnis kaip vienas arbatinis šaukštelis (apie 5 g) per dieną. Vartoti juoduotąją druską.
10. Riboti alkoholio vartojimą.
11. Skatinti išimtinį žindymą iki 6 mėn. ir žindymą iki 2 m. ir ilgiau, užtikrinant tinkamą ir saugų papildomą kūdikių ir mažų vaikų maitinimą.
12. Valgyti reguliariai.
13. Gerti pakankamai skysčių, ypač vandens.
